Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: „Jei kas ateina pas mane, bet nebrangina manęs labiau už savo tėvą, motiną, žmoną, vaikus, brolius, seseris ir netgi savo gyvybę,– negali būti mano mokinys. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.
Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: 'Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti'.
Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių? Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.
Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys“.
Rom 13, 8–10: Meilė – įstatymo pilnatvė
Ps 112, 1–2. 4–5. 9. P.: Laimingas, kas kito gailis, paskolą duoda.
Evangelijos skaitinį komentuoja s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD
Šiandienė Evangelija gali priblokšti tuo radikaliu atsižadėjimu, kurio iš mūsų prašo Viešpats. Jo žodžiai nereiškia, kad turime kitų nekęsti, tačiau pažvelgti į save, koks yra mūsų santykis su Jėzumi, ką ir kaip renkamės, kam teikiame pirmenybę. Skaitinys iš Laiško romiečiams mums sako, kad meilė nedaro nieko pikta artimui, ir toks yra atsakymas apie visus įstatymus. Ir jeigu prisimename pirmąjį įsakymą mylėti Viešpatį, savo Dievą visa širdimi, visa siela, šiandieniai skaitiniai gali padėti gyvenimo peržvalgai: ar myliu Dievą visa savo širdimi, o gal teikiu pirmenybę daiktams ar žmonėms? Ar Dievui tenka svarbiausioji vieta mano gyvenime? Atsakyti gali padėti įsižiūrėjimas į kasdien Dievui skiriamą laiką, ar Dievas yra mano gyvenimo dalis, ar tarsi koksai prašalaitis, į kurį kreipiuosi tik bėdoje? Vienintelis vertingas turtas yra Dievas, nes gyvenimo pabaigoje stosime prieš Jį veidas į veidą, tebūna Jis jau dabar mūsų gyvenimo centras. Pradėdami dieną meilės žvilgsniu į Dievą, paprastu kreipiniu: myliu Tave, Dieve, būk su manimi visame, ką šiandien sakysiu ir darysiu. Ir Dievas bus su tavimi. Vien tik ,,meilė nedaro nieko pikta artimui“, girdime pirmajame skaitinyje, o Dievas yra meilė. Eidami su Dievu, mes neskaudinsime kitų, bet mylėsime, kaip kiekvienas esame Jo mylimi. Kai Dievas yra mūsų gyvenimo centre, palaimintos yra mūsų dienos ir mūsų gyvenimas. Jis yra draugas, todėl dažnai kartokime: Jėzau, myliu Tave.
Kasdien melskime: Viešpatie, myliu Tave, būk su manimi, išlaikyk mane šalia savęs ir lai nešiu Tavąją meilę ir ramybę visiems, kuriuos šiandien sutiksiu.
Bernardinai.lt