 |
Pirmasis ir paskutinis „Metų“ tekstai yra skirti rašytojui Antanui Ramonui, kuriam šiemet lapkričio 30 d. būtų sukakę 70 metų. Tad naujasis numeris pradedamas VYTAUTO MARTINKAUS vedamuoju straipsniu „Lapkričio saulė: Ilgės arba Vėlinės po Opšraus žvaigždynu“, o leidinio pabaigoje publikuojamas literatūrologės JŪRATĖS SPRINDYTĖS tekstas „Rudens rašytojas“, dedikuotas jau minėtam kūrėjui. Tarp šiųdviejų publikacijų įsiterpia daug įvairių ir įdomių skaitinių.
Džiugu, kad šio numerio poezijos skilties autoriai – kiekvienas savaip stiprus ir įdomus. Papildomo pristatymo tikrai nereikia TOMUI VENCLOVAI, prieš keletą metų esame publikavę VITALIJOS PILIPAUSKAITĖS-BUTKIENĖS eilių, dabar kūrėja pateikė naują poezijos pluoštą, o MARIŲ POVILĄ ELIJŲ MARTYNENKO verta pasveikinti su poetiniu debiutu mūsų žurnale. Įdomūs yra žymaus švedų poeto KJELLIO ESPMARKO poetiniai tekstai – savotiškos epitafijos, jas išvertė ir skaitytojams pristatė Zita Mažeikaitė.
Prozą šiuose „Metuose“ publikuoja LAURA SINTIJA ČERNIAUSKAITĖ – rašomo romano fragmentą, pavadinimu „Broliukas“, RENATA ŠERELYTĖ pristato romano „Magdalena“ ištrauką, o poetė Jurgita Jasponytė debiutuoja ir kaip vertėja – ji pateikia nencų rašytojos ANOS NERKAGI apysakos „Baltoji elninė šiurė“ dalį.
Skaitytojams bus įdomios dar dvi sukaktuvinės publikacijos: minimos rašytojo Vinco Krėvės 135-osios gimimo metinės, ta proga istorikas MAHIRAS GAMZAJEVAS siūlo pažvelgti į menkai tyrinėtą žymaus rašyto gyvenimo tarpsnį Baku mieste ir vėliau iki pat Kauno nusidriekusias su tuo susijusias kultūrines, politines gijas. Publikuojame pirmąją straipsnio „Vinco Krėvės politinis krikštatėvis“ dalį. 2017-ieji paskelbti rašytojos Ievos Simonaitytės metais, tad literatūros tyrinėtojas DOMAS KAUNAS pateikia įdomią ištrauką iš jo rengiamos atsiminimų knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“.
Rubrikoje „Apie kūrybą ir save“ aktualus ir svarbus GYČIO NORVILO interviu „Esu gyvybės ir aistros pusėje“, kurį parengė Gediminas Kajėnas.
Skiltyje „Pažintis“ labai įdomi viešnia – poeto Czesławo Miłoszo sekretorė (1980–1984) RENATA GORCZYŃSKA. Ji pokalbyje „Buvau tarsi jo pameistrė“, kurį parengė Birutė Jonuškaitė, dalijasi prisiminimais bei mintimis apie Nobelio premijos laureato kasdienį gyvenimą ir kūrybą.
„Metai“ lapkričio numeryje publikuoja išsamią literatūros tyrinėtojos RAMINTOS GAMZIUKAITĖS studiją „Išskirtinio individo prigimties kaltės samprata Friedricho Hebbelio dramose“.
Žurnale tęsiamos rašytojo JUOZO BALTUŠIO užrašų, pavadintų „Vietoj dienoraščio“, publikacijos. Lapkričio „Metuose“ spausdinamos 1989 metų rugsėjo–spalio dienoraštinės pastabos, kurias spaudai parengė Antanas Šimkus.
„Recenzijų/anotacijų“ skyrius siūlo tris recenzijas. Poezija – Lina Buividavičiūtė rašo apie Jono Juškaičio eilėraščių knygą „O laike, o niūniavime manęs“, Neringa Mikalauskienė pristato Agnės Žagrakalytės poezijos rinkinį „Štai:“. Proza – Viktorija Ivanova recenzuoja Tomo Vaisetos romaną „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“.
Su šiais skaitiniais vakarai prailgti neturėtų.