Daugumos situacijų, keliančių grėsmę skaistybei, galima išvengti iš anksto apie tai pagalvojus – vengiant tam tikrų žmonių ir vietų. Tačiau ką daryti tuomet, kai jau patekai į situaciją, kurią turi „atvėsinti“?
Apie tai kalba Jasonas Evertas, amerikietis katalikas, teologijos magistras, didis skaistybės apologetas, tokių knygų kaip „Kūno teologija pagaliams“ („Theology of the Body for Teens“) ir „Kaip susirasti sielos draugą neprarandant savo sielos“ („How to Find Your Soulmate without Losing Your Soul“) bei daugelio kitų autorius.
Visų prima nereikia nuvertinti tiesioginio pasakymo: „Turime sustoti. Mes einame per toli“. Tai ypač veiksminga, kai jau žinoma, kad esi įsipareigojusi ikisantuokinei skaistybei. Kalbėk ne tik tai, kad sustoti turi jis, bet ir tu pati. Užuot sakiusi: „Tu turi sustoti“, sakyk: „Mes turime sustoti“, parodydama jam, kad tu jo nekaltini, tačiau įjungi stabdį.
Kai kurie „patarėjai“ siūlo šią problemą spręsti pasitelkiant humorą: „Štai – mano telefonas. Paskambink mano tėčiui ir jei jis leis mums daryti tai, ko tu nori, tada aš sutiksiu“. Arba: „Tu turi apsisaugojimo priemonę? Gerai. Tačiau tau jos neprireiks, jei patrauksi savo rankas nuo manęs“. Ir: „Sakai, visi tai daro? Puiku. Tada tau nebus sunku susirasti kitą“.
Toks humoras gali atrodyti patraukliai, tačiau nežinia, kiek jis veiksmingas iš tikrųjų, Galbūt geriau pasakyti vaikinui komplimentą – jiems tai patinka – kaip antai: „Tu man tikrai patinki ir man labai smagu būti kartu, tačiau yra dalykas, kurį aš noriu išsaugoti santuokai“. Taip pat gali „apkaltinti“ savo tėvus dėl savojo sprendimo: „ Mano mama mane užmuš, jei sužinos, kad mes tai darome. Turime sustoti.“
Dar viena priežastis, kodėl humoras šioje sitaucijoje ne itin tinka – tai ne laikas juokeliams, tačiau tikrosios meilės liudijimui. Būk nuoširdi, bet turinti aiškią poziciją, pasitikinti savimi ir tvirta. Sakyk „ne“ žodžiu, o taip pat ir kūnu. Jei guli su juo ant sofos šnabždėdama „ne“, jis veikiausiai nežiūrės į tai rimtai, jei tu ir pati savo įsipareigojimo skaistybei rimtai nevertinsi.
Beje mergaitė, negalinti pasakyti „ne“, yra mažiau patraukli. Wendy Shalit (knygos „Kuklumo sugrįžimas“ („Return to Modesty“) autorė) tai įvardija kaip „apmirusią“ mergaitės natūrą, kuri tokia tampa dėl per didelio atsidavimo, dėl nežinojimo, kaip nustatyti ribas ir neturint tvirto charakterio jas išlaikyti. Norint išvengti šio „apmirimo“ reikia prašyti Dievą stiprybės išlikti ir augti skaistume.
Tačiau jei neįtikinsi savo draugo jam pačiam gyventi skaisčiai, nieko tokio. Kur kas svarbiau, kad tu pati elgiesi teisingai, nei įtikinti kitą taip elgtis. Neturi tapti skaistybės policininke. Juk bendraudami abu žmonės turi būti abipusiai atsakingi. Neturėtų visą laiką tas pats žmogus užsikrauti sau visos atsakomybės. Taigi neprivalai savo draugui pusvalandį aiškinti, kuo tau svarbi skaistybė ir taip pat neturi teikti jam seksualinių paslaugų. Jei jis nesupranta paprasčiausio „ne“, jis tavęs nemyli.
Leisk tokiam vaikinui eiti savo keliu tam, kad galėtum sutikti tą, kuris žino, kaip gerbti moterį. Svarbiausia – nebijok. Viena mergaitė kalbėjo: „Man jis tikrai patinka, tačiau intymiai bendrauju su juo veikiausiai todėl, kad bijau pasakyti „ne“. Tikrai pasaulyje būna blogesnių dalykų nei būti atstumtai vaikino, kuris myli tik save. Jeigu jis nusigręš nuo tavęs dėl šios priežasties, jis nenusipelnė tavo draugystės.
Kai linkstama „nueiti per toli“ jausk savo vertę, kad galėtum pasakyti „ne“. Nelaimei, daugybė merginų fizinį artumą naudoja kaip būdą savivertei padidinti. Apkabinimai joms atrodo kaip jų vertės patvirtinimas. Tačiau galbūt dėl praeities klaidų, jos negali suvokti savo kūno vertės. Tavo skaistybė yra turtas, tad neabejodama gerbk save. Tai, kad jūs abu siekiate išlikti skaistūs, padės jūsų santykiuose išsaugoti tam tikrą paslapties ir žavesio elementą, kuris yra prarandamas, kai poroms nerūpi išlaikyti ką nors slaptinga ir šventa.
Parengta pagal Catholic Education Resource Center informaciją