| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Gedimino Stanaičio nuotr. |
Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Visada šalia neišnešioto kūdikio yra jo mama. Anksčiau laiko pagimdžiusios moterys dažniau susiduria su psichologiniais sunkumais – nerimu, depresija, potrauminiu stresu. Tik nedaugelis jų gauna reikalingą psichologinę pagalbą. Kol visi susikoncentravę į vaikelį, mama lieka antrame plane.
Prieš dvejus metus atlikau mokslinį tyrimą „Neišnešiotą kūdikį pagimdžiusių moterų savęs patyrimas“. Tyrimo dalyvių pasakojimuose susipynė psichologinis skausmas ir egzistencinis motinystės džiaugsmas. Pasiremdama savo ir kitų tyrimų atradimais, noriu aprašyti, ką neišnešiotukų mamos patiria per ilgą savo kelionę namo.
Nerami naujo gyvenimo pradžia
Nėštumas ir gimdymas visuomenėje dažnai vaizduojami idealistiškai. Kiek daug mielų rūpesčių! Viena po kitos skaitomos knygos, lankomi žindymo ir naujagimio priežiūros kursai, ruošiamas gimdymo planas, rūšiuojami daiktai... Tačiau kai kurie vaikeliai į šį pasaulį pasibeldžia labai netikėtai, nespėjus pasiruošti nei praktine, nei vidine prasme.
Penktasis nėštumo mėnesis, dar neseniai mama pajautė pirmuosius kūdikio judesius, o dabar ji greitosios pagalbos automobilyje, nes staiga nubėgo vaisiaus vandenys. Arba kita mama jau trečia savaitė guli ligoninėje, nes jos vaisiaus svoris neauga; paskirtas lovos režimas, nuolat sekami vaisiaus širdies dūžiai. Niekas negali pasakyti, kas jų laukia. Niekas negali nuraminti, kad viskas tikrai bus gerai.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Gedimino Stanaičio nuotr. |
Susidūrusios su priešlaikiniu gimdymu, moterys patiria šoką dėl situacijos netikėtumo, jaučia baimę dėl grėsmės kūdikio gyvybei ir sveikatai. Nerimas dėl vaiko sveikatos išlieka ir vėliau. Dalis moterų sunkiai išgyvena motinystės virsmą: nepavyksta įsisąmoninti, kad jau tapo mama, susitaikymas su nauju vaidmeniu užtrunka. Neišnešiotukų mamos kartais linkusios save nepagrįstai kaltinti dėl šios situacijos ir vis ieškoti atsakymo: „Kodėl taip atsitiko būtent man?“
Fizinio ryšio su savo kūdikiu ilgesys
Dažniausiai po priešlaikinio gimdymo mama savo kūdikio negali priglausti prie krūtinės ar pirmąsyk pažindyti. Dėl sveikatos būklės neišnešiotukai atskiriami nuo mamų, jiems teikiama būtina medicininė pagalba.
Ką tik pagimdžiusios moterys šį atskyrimą išgyvena kaip itin skausmingą. Nesvarbu, kiek jis truktų, laikas be savo vaiko atrodo labai ilgas. Kartais pačių gimdyvių sveikatos būklė yra kritinė. Dėl fiziologijos, patirto streso ir atskyrimo nuo kūdikio žindymo pradžia gali būti sunkesnė, nes ne visada yra pieno. Mamos pieno nepakeičiama verte šiais laikais neabejojama, tačiau tenka įdėti daug darbo jį nusitraukiant ir lašas po lašo nešant savo kūdikiui.
Šalia patirtų sunkumų, skleidžiasi ir esminės laimės tema. Tai pirmasis susitikimas su kūdikiu, pirmasis jo priglaudimas. Vėliau nemažą dalį laiko neišnešiotukų mamos praleidžia „kengūruodamos“: nuogą kūdikį, nors ir apraizgytą medicininiais laideliais, laikydamos prie nuogos savo krūtinės. Moksliškai įrodyta, kad Kengūros metodas padeda kūdikiams greičiau sustiprėti, augti jų svoriui, normalizuotis širdies ritmui ir kvėpavimui. Taip pat kengūravimas teigiamai veikia ir mamos hormoninę sistemą, tad ir emocinę būklę bei pieno gamybą.
Kaip įvardino šio tyrimo dalyvės, fizinis ryšys su kūdikiu joms buvo geriausiais vaistas, bene vienintelis ir pagrindinis įrankis, kuriuo motina gali padėti savo kenčiančiam kūdikiui.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Gedimino Stanaičio nuotr. |
Draugystę nelaimėje atrasi
Pradžioje moteris, susilaukusias neišnešioto naujagimio, dažnai lydi vienišumo, atskirtumo nuo pasaulio jausmai. Jų savijautai labai svarbus vyrų vaidmuo. Tai vyras atlieka tarpininko ir atramos vaidmenį, galbūt net pirmas pamato kūdikį, atneša žinių iš medicinos personalo. Kiekvienas sukrėtimas yra išbandymas poros santykiams. Tačiau glaudžiame ryšyje išlaikyti išbandymai labai sustiprina.
Dar vienas resursas – santykiai su kitomis neišnešiotukų mamomis. Ligoninėje užsimezga gyvenimo draugystės, moterys atranda bendrystę ir gali pasijusti tikra „mamų komanda“. Daugybė mamų, jau užauginusių neišnešiotus kūdikius, buriasi į asociacijas, aktyviai savanoriauja, padeda kitoms šeimoms, veda savitarpio pagalbos grupes.
Daugybė dienų ligoninėje
Neišnešiotukų mamoms ligoninėje tenka praleisti ilgą laiką. Viena pažįstama mama pasakojo, kaip į ligoninę atvyko su žieminiais rūbais, čia praleido visą pavasarį ir tik vasarai įpusėjus galėjo grįžti į namus.
Pradžioje paskirtomis valandomis mamos lanko naujagimius intensyvios terapijos skyriuje ir neša savo pieną. Vėliau, jiems sustiprėjus, kengūruoja, išmoksta rūpintis – ne tik keisti sauskelnes ar žindyti, bet ir stebėti medicininę aparatūrą, reaguoti į jos rodiklius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau moterims leidžiama įsitraukti į vaiko slaugymą, tuo geresnė jų emocinė būklė.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Gedimino Stanaičio nuotr. |
Vis dėlto dažnai ligoninės aplinka moteris slegia, kelia kontrolės praradimo, bejėgiškumo jausmus. Pasitaiko atvejų, kai gimdyvės, atskirtos nuo savo kūdikių, paguldomos į tą pačią palatą kaip ir moterys, pagimdžiusios laiku. Kai viena mama neatsigina sveikintojų su gėlėmis, kita mama skaičiuoja minutes, kada vėl galės eiti į reanimaciją nunešti pieno. Nors iš medicinos personalo tikimasi vilties ir konkrečių atsakymų, dažnai niekas tokios informacijos suteikti negali. Tad neišnešiotukų mamas toliau lydi neapibrėžtumas. Reikiamos psichologinės pagalbos kreipiasi tik maža dalis moterų.
Kūdikiui stiprėjant, hospitalizacija tampa vis lengviau pakeliama. Čia moterys įgyja pirmuosius motinystės įgūdžius. Tyrimo dalyvės ligoninę vadino „antrais namais“, reiškė dėkingumą medicinos personalui už išgelbėtas vaikų gyvybes.
Sakoma, kad neišnešiotukai yra tikri kovotojai, bet ne mažesnės kovotojos yra jų mamos. Minėdami Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną, palaikykime jas ilgoje kelionėje namų ir ramybės link.
Teksto autorė yra sveikatos psichologė ir tiklaraščio „Švelni tėvystė“ kūrėja.