Jėzui prisiartinus prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta. Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų. Jam pasakė, jog praeinąs Jėzus iš Nazareto.
Tuomet neregys ėmė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Ėję priešakyje mėgino sudrausti jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“
Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti.
Jam prisiartinus, Jėzus paklausė: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“
Šis atsakė: „Viešpatie, kad regėčiau!“
Jėzus tarė: „Regėk! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave!“
Tas bematant praregėjo ir nulydėjo jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.
1 Mak 1, 10–15. 41–43. 54–57. 62–64: Smarki rūstybė gulė ant Izraelio
Ps 119, 53. 61. 134. 150. 155. 158. P.: Gaivinki mane, Viešpatie! Aš tavo įsakymus vykdyti noriu.
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB
Jėzui prisiartinus prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta. Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų. Jam pasakė, jog praeinąs Jėzus iš Nazareto. Tuomet neregys ėmė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Ėję priešakyje mėgino sudrausti jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, Jėzus paklausė: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Šis atsakė: „Viešpatie, kad regėčiau!“ Jėzus tarė: „Regėk! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave!“ Tas bematant praregėjo ir nulydėjo jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.
Stebina šios Evangelijos ištraukoje žmonės, kurie neleidžia elgetai prisiartinti prie Jėzaus. Ar verčiau nereikėtų tokiam neregiui padėti surasti Jėzų? Kodėl jam nenorėjo padėti? Turbūt dėl to, kad per garsiai šaukė, ar tiesiog rėkė, ar buvo per daug užsispyręs. Ar iš tikrųjų? Ar tiktai rėkimas jiems trukdė? Ar kartais nebijojo, kad jiems gali pritrūkti Jėzaus malonės, nes jei Jėzus padės jam, tai gal man jau ne? Gal kiekvienas norėjo būti pirmas, norėjo, kad būtent Jėzus jį pastebėtų? Aklą elgetą labai lengva atstumti... kiek reikia turėti savyje egoizmo, savimeilės ir taip pasielgti?
Galima pasipiktinti tokiu elgesiu. Bet ar kartais pas mus taip nėra? Nenorime bažnyčioje mažų vaikų, nes trukdo, ateinam ankščiau į bažnyčią ne pasimelsti, bet užimti geresnes vietas, einant Komunijos ar išeinant iš bažnyčios neretai stumdomasi. O neduok Dieve, jei kažkoks nusidėjėlis ar blogas kaimynas ar iš vis netikintis užeis į bažnyčią ir kiek tada išgirsime komentarų: „O tas ko atėjo?“
Gerai, kad skubam prie Dievo, bet nepamirškime – Jo malonės užteks kiekvienam, ir tam pirmam, ir paskutiniam. Ir tam, kuris beveik sveikas, ir tam, kuris labai kenčia. Dievo malonė nesibaigia kaip pinigai kišenėje. Jos užteks visiems. Reikia tik vieno – tikėjimo. Nes tikėjimas atveria mūsų širdis Dievo malonei. Nereikia skubėti būti pirmam, kad užtektų man Dievo malonės, bet reikėtų paklausti savęs, ar turiu pakankamai tikėjimo, kad ją priimčiau. Tie, kurie nepadėjo neregiui dėl savimeilės ir tikėjimo stokos, nebuvo išgydyti, bet neregys dėl savo tikėjimo – taip!
Bernardinai.lt