 |
|
Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL |
Briuselyje vyksta Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Jame dalyvauja Bendrijos valstybių ir šešių rytinių partnerių – Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Armėnijos – vadovai ir vyriausybių atstovai. Į susitikimą išvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad gilindama bendradarbiavimą su Rytų partnerėmis Europa didina savo pačios saugumą.
Į šį susitikimą atvyko valstybinės delegacijos iš 28 ES ir 6 Rytų partnerystės šalių. Jame įvertinta pažanga ir nubrėžtos tolesnės programos gairės. Šalių pastangas siekti gilesnio suartėjimo su ES valstybės vadovė aptarė ir su Ukrainos prezidentu Petro Porošenko bei Moldovos premjeru Pavelu Filipu.
Pasak prezidentės, nuo Vilniaus susitikimo ir Maidano praėjus ketveriems metams pasiekta reikšmingų rezultatų – Ukraina, Gruzija ir Moldova tapo asocijuotomis ES partnerėmis. Su šiomis valstybėmis sėkmingai veikia ES beviziai režimai, stipėja politinis ir ekonominis bendradarbiavimas, žmonių tarpusavo ryšiai.
Tačiau, šalies vadovės teigimu, Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos ateitis glūdi jų pačių rankose. Tolesnė perspektyva priklauso nuo šių valstybių noro, politinės valios ir nuoseklaus darbo įgyvendinant žmonių gerovei gyvybiškai svarbias reformas.
Prezidentė pabrėžė, kad būtina toliau kovoti su korupcija, stiprinti teisingumą, užtikrinti įstatymo viršenybę, gerinti valstybės institucijų valdymą ir viešąjį administravimą.
Susitikimo metu sutarta, kad trys ambicingesnius tikslus keliančios asocijuotos partnerės – Ukraina, Gruzija ir Moldova – dar labiau stiprins bendradarbiavimą su ES, ypač gaunant politinę, ekspertinę ir finansinę paramą.
Taip pat patvirtintas 20 prioritetų planas iki 2020 metų. Tarp jų – bendradarbiavimo gilinimas su ES bendros saugumo ir gynybos politikos, kovos su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetinėmis atakomis, strateginės komunikacijos ir atsparumo propagandai stiprinimo srityse.
Briuselyje pasirašyta ES išsamaus ir sustiprinto bendradarbiavimo sutartis su Armėnija.
A. Lukašenka nedalyvauja
Į susitikimą pirmą kartą pakviestas Baltarusijos prezidentas Aliaksandas Lukašenka suvažiavime nedalyvaus. Vietoj jo Minsko delegacijai vadovaus užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus.
Tačiau, kaip sako į Briuselį išvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vilnius vis tiek ketina kelti klausimus Minskui dėl Astrave statomos atominės jėgainės saugumo ir Lietuvos pasienyje vykdytų karinių pratybų.
Prie Europos Parlamento būstinės taip pat rengiama pilietinė akcija prieš Astravo atominės elektrinės statybas. Ją rengia Belgijos lietuvių bendruomenė. Tuo pačiu metu protestas vyks ir Vilniuje. Astrave statomą naują jėgainę Lietuva yra oficialiai pripažinusi nesaugia ir keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Į Briuselį atvykęs Ukrainos prezidentas neslepia ambicijų. Kijevas nori, kad Rytų partnerystės susitikimo deklaracijoje būtų užsiminta apie būsimą narystę Europos Sąjungoje. Petro Porošenka taip pat ketina kalbėti ir apie papildomą finansinę paramą, tarp kurios – ir Lietuvos inicijuotas paramos šaliai planas – per 10 metų Ukrainos smulkiajam ir vidutiniam verslui skirti 50 milijardų eurų.
Tačiau Ukrainos narystės Bendrijoje siekiai atsimuša į Briuselio reikalavimus nevilkinti reformų ir aktyviau kovoti su korupcija. Be to, daugiau paramos norintis Kijevas iki šiol neįsisavino dalies jau skirtos Bendrijos paramos.