Quantcast
Channel: Bernardinai.lt
Viewing all articles
Browse latest Browse all 14789

Lk 20, 27–40 „Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų“

$
0
0

     Pas Jėzų atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė: „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: 'Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių'. Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis. Ją vedė antrasis, paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė, nepalikdami vaikų. Galiausiai mirė ir ta moteris. Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona!“
    Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka, o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės, taip pat ir mirti jie negalės, nes bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai, būdami prisikėlimo vaikai.
    O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu. Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“.
    Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai atsiliepė: „Mokytojau, tu gerai išaiškinai!“ Ir daugiau niekas nebedrįso jo klausinėti.

1 Mak 6, 1–13: Per piktadarybes, kurias padariau Jeruzalėje, visai nusiminęs mirštu

Ps 9, 2–3. 4. 6. 16. 19. P.: Džiaugiuosi, Viešpatie, tavo pagalba.


  Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB

    Pas Jėzų atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė: „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: 'Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių'. Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis. Ją vedė antrasis, paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė, nepalikdami vaikų. Galiausiai mirė ir ta moteris. Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona!“ Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka, o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės, taip pat ir mirti jie negalės, nes bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai, būdami prisikėlimo vaikai.
    O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu. Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“.
    Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai atsiliepė: „Mokytojau, tu gerai išaiškinai!“ Ir daugiau niekas nebedrįso jo klausinėti.

Tikiu ... kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą... Taip išpažįstame kiekvieną sekmadienį ir kiekvieną iškilmę. Atrodo, nėra klausimų. Ištariam šiuos žodžius vienu iškvėpimu. Prabėgam greit, nesustojame, nesusimąstome. Tikiu... taip labai paprasta.

Vieną kartą esu girdėjęs, kad „mūsų prisikėlimą reiškia suprasti simboliškai, kaip prisikėlimo iš nuodėmių, tarsi gyvenimo kokybės perkeitimas kaip iš lervos iki drugio, taip ir mes.“ Ir po to šokiruojantys žodžiai: „Ar tiki, kad tavo mirusi močiutė, atsikels, išeis iš kapo ir pradės vaikščioti, čia, tarp mūsų?“ Visi pradėjo juoktis, o baisiausia, kad tai pasakė jaunas kunigas, belgas. Liūdna. Tarsi girdėčiau tuos sadukiejus, šiandienos Evangelijoje atėjusius pas Jėzų šaipytis ir Jį mėginti.

O Jėzus aiškiai tvirtina, kad mirusieji prisikels. Ne tiktai simboliškai, bet iš tikrųjų! Šv. Paulius mums aiškina, kad Jėzus prisikėlė pirmas iš numirusiųjų, o paskui ir mes prisikelsime, kiekvienas pagal savo eilę (1 Kor 15, 20 i t.). O kaip tai įvyks? Kokį kūną turėsime? Galime tai suprasti, remdamiesi Jėzaus prisikėlimu. Aišku, mūsų kūnas bus kitoks negu dabar, garbingas, bet tikras, kaip ir Jėzaus. Jėzus po prisikėlimo valgė, buvo matomas, buvo įmanoma prie Jo prisiliesti, be tuo tarpu galėjo įeiti į namus, nors durys buvo uždarytos, fizinė aplinka jam nesudarė problemų. Nes Jo kūnas buvo garbingas, negendantis. Sunku mums tai suprasti ir įsivaizduoti, nes nepažįstame dar kitokio gyvenimo, bet kai prisikelsime ir Jį pamatysime, būsime panašus į Jį, tada suprasime, kaip moko šv. Jonas (plg. 1Jn 3, 1–3).

Prisikėlimas – tai ne scena iš siaubo filmo, kur yra pilna vaikščiojančių gatvėmis lavonų. Tai amžinas gyvenimas su Dievu, pilnas džiaugsmo, meilės. Būsime tolygūs angelams!Taigi, tikiu, trokštu ir laukiu mano kūno prisikėlimo ir amžino gyvenimo! Amen.

Bernardinai.lt


Viewing all articles
Browse latest Browse all 14789