Jėzus vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiuvusia ranka. Fariziejai stebėjo, ar jis gydys jį šeštadienį, kad galėtų apkaltinti.
Tuomet Jėzus tarė žmogui su padžiuvusia ranka: „Stok į vidurį!“ O juos paklausė: „Ar šeštadienį leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Bet anie tylėjo. Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų užsispyrimo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“ Šis ištiesė, ir ranka atgijo.
Išėję fariziejai tuojau ėmė tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.
Kiti skaitiniai: Žyd 7, 1–3. 15–17; Ps 110
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Deimantas Braziulis
Kokiu tikslu yra naudojamas įstatymas? Juk pats įstatymas tėra priemonė, kuria galime daryti gera, padėti kitam, sukurti aplinką, kuri padėtų žmogui augti, reikštis, tobulėti, bet taip pat įstatymu galima ir viską griauti, naikinti, žudyti. Ir visai nereikia kažko ypatingo. Kartais užtenka tik nieko nedaryti.
Šioje Evangelijoje fariziejų sampratoje įstatymas yra tikslas, o žmogus yra priemonė. Patogu pasislėpti už tvirtos įstatymo sienos nuo to, kas nepatogu, silpna, sunku. Juk ši liga tai galbūt proga padaryti gera, proga paliudyti Dievo meilę? O gal tai prakeikimas už tai, kad tas žmogus galbūt nusikalto įstatymui? O gal papraščiausiai sunku matyti žmogų su padžiūvusia ranka? Nes išėjęs iš už tvirtos įstatymo sienos, tarsi pačių sukurtos apsaugos, aš pamatau, kad ir mano ranka padžiūvusi. O gal ir koja? O gal net ir galva?
Fariziejai liko užsispyrę. Jie nedrįso stoti į vidų. Todėl ir liko padžiūvę, sukietėjusiomis širdimis. O ar mes turime drąsos, kai Jėzus mus šaukia? Ar turime drąsos tikėti Jo galybe, o ne savo silpnumu; Jo gailestingumu, o ne savo teisumu; Jo meile, o ne savo baime?
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
