Pristatydamas biudžeto projektą, premjeras džiaugėsi: „Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat tai socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei pusę milijardo eurų. Priėmus Vyriausybės siūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 dienos gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Kartu jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus – NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP.“
Ar viskas tikrai taip gerai, jog verta, užuot niurzgėjus, pasidžiaugti bendra Lietuvos sėkme? Galima gėrėtis, jog skiriama bemaž pusės milijardo eurų suma socialinėms reikmėms (kaip džiaugiasi Vyriausybė, nors kol kas neaišku, kas yra skurdo mažinimas: ar tik milijonų padalijimas, ar sąlygų pačiam rūpintis savo gerove kūrimas – visada lengviau padalinti) bei pasiektais 2 proc. gynybai nuo BVP. Visgi...
Skurstantys ir toliau bus skurdinami?
Mažiausiai uždirbantys gaus daugiau – MMA didinama iki 400 eurų. Mažiausiai uždirbantys ir neįgalieji mokės mažiau. Pagrindinis maksimalus NPD didinamas nuo 310 iki 380 eurų, 30–55 % darbingumą turintiems – iki 390 eurų, 0–25 % – iki 450 eurų. Atsisakoma PNPD kiekvienam vaikui (globotiniui), nepriklausomai nuo pajamų, bus mokama 30 eurų išmoka. Prie išmokos vaikui bus skiriama papildoma išmoka: 1–2 vaikus turintiems – jei pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės nei 183 EUR, 3 ir daugiau vaikų – nevertinant šeimos pajamų. Numatytos papildomos išmokos: nuo gimimo iki 2 metų – 28,5 eurų, nuo 2 iki 18 metų – 15,2 eurų. Dabartiniu metu 15,2 eurų išmoka mokama tėvams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų. Tačiau šie pinigai yra įskaičiuojami į bendrąsias šeimos pajamas. Taigi nėra jokio dabartinės Vyriausybės nuopelno dėl papildomų 15,2 eurų – tai ankstesnės politikos tęstinumas. Kita – 30 EUR – dalis visiems vaikams, neatsižvelgiant į tėvų pajamas, nors ir konstituciškai teisinga, bet socialinės atskirties tikrai nemažins, nes tie patys pinigai skiriami ir milijonieriui, ir minimalią algą uždirbančiam tėvui ar motinai. Sakyti, jog tie pinigai prisidės prie socialinės atskirties mažinimo, ne tik nėra pagrįsta, bet ir kažkaip ciniška.
Kiek beskaičiuotum, teoriškai skaičiuose skurdas mažėja, tačiau praktiškai iš vienos kišenės paimama ir įdedama į kitą, tik šiuo atveju ne iš Sodros į Valstybės biudžetą, bet iš tų pačių šeimų, ir suma lieka beveik kaip buvusi. Be to, infliacija, kainų pasiutpolkė simbolinį padidėjimą tuoj pat suvalgo. Panašu į skurdo mastų konservavimą? O jeigu prisiminsime premjero pagalvojimą, kad viduriniosios klasės atstovai turėtų uždirbti 1000–1500 eurų, tai skurstančiųjų pagal tokį atskaitos tašką turėtume skaičiuoti dar daugiau.
Valstybės biudžeto asignavimų pakeitimų kryptys
Išskirstę asignavimus pagal sritis ir mėgindami susidaryti bendrą vaizdą, matytume, kad didžiausio valstybės finansavimo reikalaujančios (ir jį gaunančios) keturios sritys 2018 m. būtų šios: socialinė apsauga, švietimas ir mokslas, finansų ministerijos asignuojamos sritys ir žemės ūkis. Tos pačios sritys, tik kitu eiliškumu dominuoja ir 2017 m. biudžete.
2018-siais žadėtasis „socialiai atsakingas“ biudžetas iš tiesų smarkiai kilsteli į viršų (taigi ir į pirmąją vietą) socialinės apsaugos reikalų finansavimą (+238 mln. 853 tūkst. eurų). Finansų ministerijos kuruojamoms sritims asignavimų mažėtų (-30 mln. 265 tūkst. eurų). Įdomu tai, kad švietimui ir mokslui, kuris turėtų būti neabejotinas valstybės prioritetas, iš „perteklinio biudžeto“, lyginant su 2017-ųjų skaičiais, planuojama pridėti vos 5 mln. 595 tūkst. eurų... Turėtume viso labo 0,44 % pokytį – o tai jau tam tikra prasme skandalas! – kai, pavyzdžiui, kultūros srities biudžeto prieaugis būtų papildomi 28 mln. 816 tūkst. eurų, t. y. 14,87 %. Tad nors švietimas ir mokslas 2018-aisiais aplenktų finansų ministerijos asignuojamą sektorių ir būtų antroje vietoje, žemės ūkio reikalų finansavimo didinimas (+6 mln. 846 tūkst. eurų) tiek skaitine, tiek procentine išraiška būtų svaresnis nei planuojamas švietimo ir mokslo finansavimo didinimas... Na, bet kultūra įtakingo Seimo nario įtakoje...
Lygindami 2017 m. ir planuojamą 2018 m. biudžetus, pamėginkim įvertinti asignavimų prasme labiausiai augančias ir labiausiai besitraukiančias valstybės sritis.
Matysime, kad procentiškai daugiausiai papildomų asignavimų 2018 m. sulauks šios 3 sritys: valstybės saugumas (+21,51 %); socialinė apsauga (+19,63 %) ir ūkis (+17,45 %).
Labiausiai finansiškai susitrauks (kiek asignuojama būtent iš valstybės biudžeto): kūno kultūra ir sportas (-10,25 %); aplinka (-7,48 %) bei teisė ir arbitražas (-4,8 %, – tiesa, nuo teisės reikalų traukimosi prasme neatsilieka ir susisiekimas: -4,72 %).
Taigi, kalbant apie asignavimų didinimą, pagaliau valstybės gynybai yra numatyti reikiami 2 % nuo BVP (finansavimas didėtų 21,51 %). Suprantama, jei papildomos lėšos nebus leidžiamos „auksiniams šaukštams“ ar panašiems „ginklams“, galėsime nuoširdžiai pasveikinti dabartinę Vyriausybę ir padėkoti už realias pastangas užtikrinti valstybės saugumą.
Antra pagal pokyčio dydį – socialinė apsauga. Asignavimai čia didėja dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia įgyvendinami anksčiau priimti ar naujai priimami teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinio sektoriaus darbuotojų ir, apskritai, dirbančiųjų atlyginimo pokyčius. Įgyvendinami teisės aktai, reglamentuojantys socialinę rūpybą ir pensijų sistemą; taip pat savarankiškai pradedančiųjų dirbti skatinimą. Numatoma parama jaunoms šeimoms būstui ne didmiesčiuose įsigyti. Numatomos lėšos vaiko teisių apsaugos sistemai centralizuoti. Visgi labiausiai auganti dalis atsiranda įgyvendinant prieštaringai vertinamą „vaiko pinigų reformą“. O antrasis pagal dydį asignavimų ūgtelėjimas šioje srityje labiau buhalterinis – susijęs su „Sodros“ bendrosios pensijos dalies perėmimu į valstybės biudžetą̨.
Tarp Ūkio ministerijai papildomai skiriamų asignavimų liūto dalį sudaro ES lėšos (netoli 36 milijonų eurų). Rūpestis talentų pritraukimu ir išlaikymu įkainotas papildomais 875 tūkst. eurų. Kiek mažiau (343 tūkst. eurų) papildomai skiriama atskirai specialiai grupei VšĮ „Investuok Lietuvoje“ stambiems gamybos projektams pritraukti, kai apskritai investicijoms pritraukti ūkio sektoriaus biudžetas yra mažinamas šiek tiek daugiau nei 5 milijonais eurų... Norisi tikėti, kad yra koks nors racionalus paaiškinimas tokio viena ranka šiek tiek pridėjimo, o kita – daug atėmimo.
Jei pažvelgsim į labiausiai besitraukiančias sritis, tai akivaizdus mažėjimo lyderis būtų Kūno kultūros ir sporto departamentas. Kadangi biudžete jis vienintelis tiesiogiai atstovauja kūno kultūros ir sporto reikalus, tai toks traukimasis iš tiesų kelia nuostabą. Turint omeny kūno kultūrą ir sportą kaip vieną esminių veiksnių siekiant visuomenės sveikatos ugdymo ir žalingų įpročių bei priklausomybių prevencijos, bendrame valstybės biudžeto asignavimų paveiksle ši sritis atrodo labai prastai – pavyzdžiui, lyginant su kultūros ar net tokios siauros srities kaip informavimo ir leidybos biudžetiniu finansavimu. Tad planuojamas drastiškas asignavimų mažėjimas turėtų liūdinti sportuojančią visuomenę. Vėlgi valdančiųjų kalbos apie visuomenės sveikatinimą ir priklausomybių bei žalingų įpročių prevenciją, žiūrint į planuojamus biudžeto asignavimus, gali pasirodyti kiek perdėtos, besiribojančios alkoholio ribojimu...
Įvertinant, kad mūsų valdantieji yra „žalieji“ (ar bent save taip pristato), natūraliai norėtųsi tikėti, kad aplinkos puoselėjimui ir apsaugai bus skiriama pakankamai dėmesio. Visgi planuojamas antrasis pagal dydį aplinkos srities finansavimo mažinimas rodo ką kita. Tiesa, daugiausia nubraukiama ES ir bendrojo finansavimo lėšų. Kaip tai paveiks „žaliosios“ programos įgyvendinimą, pamatysime ateinančiais metais...
Galiausiai, žvelgiant į didįjį visų asignavimų paveikslą, norėtųsi atkreipti dėmesį, kad bendrojo valstybės valdymo, kontrolės ir priežiūros (pradedant Prezidento kanceliarija, Seimu, Vyriausybe ir baigiant įvairiomis inspekcijomis, komisijomis ir reguliavimo tarnybomis) finansavimas, kurį, beje, ateinančiais metais bendra apimtimi žadama dar mažinti, lyginant su visom kitom valstybės gyvavimo sritimis, yra vienas iš finansiškai mažiausiai imlių. Pavyzdžiui, daugelio keiksnojamo Seimo (konkrečiai Seimo kanceliarijos), kaip „mokesčių mokėtojų pinigų rijiko“, biudžetas (2018 m. – 30 mln. 213 tūkst. eurų) nesiekia nei Lietuvos radijo ir televizijos (2018 m. – 38 mln. 841 tūkst. eurų), nei labiausiai 2018 m. planuojamo nuskriausti Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV (2018 m. – 30 mln. 479 tūkst. eurų) biudžetų dydžių ir savajame segmente dėl asignavimų lyderio pozicijos konkuruoja su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, pastarąją lenkdamas vos 7,6 %. Valstybės kontrolė savo biudžetu lenkia Vyriausiąją rinkimų komisiją su visomis partijomis kartu sudėjus. LR prezidento kanceliarija – kukli, kaip ir Lietuvos užsienio reikalų finansavimas.
Asignavimų pokyčių buhalterija ir įdomybės
Kaip pagrįstas valstybės biudžeto asignavimų didėjimas įstaigoms? Daug įdomios medžiagos analizei pateikta Seimo tinklapyje, informacijoje apie 2018 metų biudžetus. Dėmesį patraukia 2017–2018 metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams suplanuotų asignavimų pokyčių paaiškinimai. Šiame dokumente detali informacija, kiek kuriai valstybės įstaigai didėja-mažėja asignavimai ir kodėl. Bendras skaičius – planuojamos lėšos šioms įstaigoms – yra 496 137 tūkst. eurų didesnės nei 2017 metais. Didinimo konstruktas paprastas: taikomas mechaninis-funkcinis principas. Viskas siejama su 2017 metų biudžeto skaičiais, fiksuojami visi tų metų jau kitiems metams neaktualūs darbai – pabaigtų valstybės investicijų ar ES lėšomis įgyvendinamų projektų, netęstinių darbų asignavimai – ir tokiu būdu rodoma, kad šioms įstaigoms finansavimas mažinamas daugiau kaip 400 milijonų eurų nei buvo 2017 metais. Beje, tik viena kita valstybės institucija rodo, kad jų išlaidos vienu kitu milijonu mažėja dėl veiklos efektyvinimo, joms pavaldžių įstaigų optimizavimo, tačiau tai sudaro juokingai mažą sumą – vos keliolika milijonų. Kita vertus, 2018 metų projekte visoms įstaigoms asignavimai didinami beveik 1 milijardų eurų. Realiai tik kelioms įstaigoms, lyginant su 2017 metais, lėšos mažinamos apie 140 milijonų. Panašu, kad Vyriausybė vadinamąjį „pokyčių krepšelį“, 230 milijonų, surinko daugiausia iš sumažintų asignavimų valstybės investicijų programai, nes suma beveik identiška. Buvo skelbta, kad labai atidžiai analizuotos valdžios sektoriaus išlaidos, įvertintos vykdomos programos, peržiūrėta valstybės investicijų programa, įvertintos baigiamos vykdyti programos, darbuotojų skaičius, darbo užmokesčio kitimas, išlaidos komandiruotėms ir prekėms. Iš didelio debesies maža lietaus. Taigi plačiai reklamuota išlaidų peržiūra yra abejotinos vertės, nes atsisakoma dažnu atveju tik neaktualių išlaidų, nesiekiant jokių struktūrinių tos srities pokyčių ar veiklos efektyvumo.
Asignavimų didinimas valstybės institucijoms pagrįstas Vyriausybės programos įgyvendinimo nuostatomis arba realybės padiktuota būtinybe. Viena vertus, čia išryškėja Vyriausybės prioritetai, kita vertus, dėmesys aktualijoms, didinant asignavimus gynybai, saugumui, korupcijos prevencijai, lenkiškoms programoms transliuoti, Valstybės šimtmečiui paminėti ar Lukiškių aikštės paminklui statyti. Valstybės gynyba ir saugumu besirūpinančioms institucijoms (Krašto apsaugos ministerijai, VSD, URM kovai su hibridinėmis grėsmėmis, Vyriausybės kanceliarijai integruoto krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos kūrimo projektui ir pan.) asignavimai didinami daugiau kaip 160 milijonų eurų. Kaip jau anksčiau aptarėme, akivaizdus šios Vyriausybės prioritetas yra socialinė apsauga, paremta papildomų asignavimų.
Gaila, kad valstybės biudžete yra ir labai bendro pobūdžio didinimų, tarkim, Finansų ministerijai numatoma skirti 447 tūkst. eurų Vyriausybėms programos prioritetinėms priemonėms įgyvendinti ar Sveikatos apsaugos ministerijai – 100 tūkst. tokiam pat tikslui. Yra ir įdomių didinimų: štai Seimo kanceliarijai papildomai numatyta 350 tūkst. veiklai užtikrinti, Švietimo ir mokslo ministerijai etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui numatomi 2 mln. 400 tūkst. eurų mokslo ir studijų institucijų asignavimų mažinimo sąskaita. Ūkio ministerijos biudžete planuojama 875 tūkst. eurų talentų pritraukimo (puiku!) ir išlaikymo Lietuvoje sistemai sukurti (visiškai neįtikėtina – nieko iki šiolei neturime?).
Tepavyko surasti vos kelis struktūrinių reformų ženklus: Energetikos ministerijos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, Užsienio reikalų ministerijos planuojama diplomatinio tinklo pertvarka, Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamas psichikos centrų optimizavimas. Bene ir viskas. Na, žinoma, valdantieji nepamiršo, kaip įprasta, bent 11 milijonų padidinti lėšas Kelių priežiūros plėtros programai – juk prisireiks pabarstyti ką nors ir rinkimų apygardose, nes sunkiai tikėtina, kad Seimo narių teikiami pasiūlymai biudžeto projektui skirti lėšų jų atstovaujamų apygardų reikmėms bus išgirsti ir sulauks pritarimo.
Taigi iš esmės nieko nauja nėra konstruojant biudžeto išlaidas, daugiau orientuojamasi į padėties išlaikymą, tačiau viena kryptis akivaizdi – didinti skurstančiųjų pajamas, pamirštant didžiąją dalį įvairiose srityse dirbančiųjų, kurių pajamos vos didesnės už minimalią algą. Šiandien jie – medikai, dėstytojai, mokslininkai, pedagogai – grasina streikais. Vos medikai pagrasino streikais, tuoj pat premjeras, ministrui nerandant pakankamai lėšų jų atlyginimams didinti, pažada tai padaryti – taip kuriamas problemas sprendžiančio ir į valstybės vadovo poziciją tinkančio premjero įvaizdis. Tiesa, nuoseklumo pristingama, nes apie sektoriaus reformą nė žodžio, o tuokart mokytojų etatinio apmokėjimo sistemos pradžiai kita ministerija iš esmės lėšas randa savo asignavimuose.
Tęsiama buvusios Vyriausybės tradicija – ji tada be atodairos didino minimalią algą, plokštino atlyginimus, taip demotyvavo specialistus, skatino ir nusivylimą politika, ir didino emigracijos mastą. Panašu, kad situacija kartojasi – šios dienos valdančiųjų strateginių ambicijų stygius gali ir toliau stumti Lietuvą į Europos periferiją. O be to, artėja rinkimų serija 2019–2020-aisiais – valdantieji jiems ruošiasi, įgyvendindami gana selektyvią politiką, taip dar labiau ryškindami žmonių orumą žeidžiantį visuomenės skirstymą į „minimalistus“ ir vos išgyvenančius, bet ne vidutiniokus, kuriems valdžios malonių eilė dar neatėjo.
Valentinas STUNDYS yra Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto vadovas