 |
| Fragmentas iš muzikinio performanso „Visaginas“, sukurto bendradarbiaujant su Trečiojo amžiaus universitetu. |
Vienoje kultūroje gali būti daug bendruomenių. O galbūt atvirkščiai – vienoje bendruomenėje daug kultūrų? Apie tai, kaip kultūros susijusios su bendruomenėmis, kaip jos veikia viena kitą ir kur brėžiame jų sąlyčio ribas, sekmadienį pasakos nauja dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.
Kas apibrėžia tai, ką laikome vienos bendruomenės nariais: tautybė, kalba, religija, papročiai, gyvenimas vienoje erdvėje? Kaip galime darniai gyventi, jei mus skiria bendruomeniniai ar kultūriniai skirtumai?
Kultūros istorikė dr. Nerija Putinaitė laidoje „Kultmisijos“ pastebi, kad kalbant apie santykius tarp tautų, taip pat apie mūsų santykį su istorija dažnai trūksta mandagumo ir supratimo, kad kitas individas irgi yra žmogus.
„Trūksta paprasto bendražmogiško santykio ir supratimo. Jei pažiūrėtume Vilniaus istoriją ir įvertintume, kiek laiko jis buvo kaip lietuviškas miestas ir kiek mes jame gyvename, šių faktų akivaizdoje, jei turime subtilų santykį su civilizacija ir kultūra, turime jausti savo vietą ir pagarbą tiems, kas mums tokį Vilnių paliko“, – kalbėjo ji.
Muzikologė Zita Kelmickaitė pastebi, kad mes visi per mažai domimės vieni kitais. „Šalia mūsų gyvena žydai, lenkai, rusai, totoriai, kiek kartų kur kas yra buvęs? Mes vieni kitus pažįstame labai paviršutiniškai“, – sakė ji ir pridūrė, kad tą patį taiko ir pati sau.
Laidoje kalbinti pašnekovai svarstys ir apie tai, kaip dabartines bendruomenes veikia laisvė gyventi pagal savo įsitikinimus, taip pat laisvė keliauti ar rinktis gyvenamąją vietą. Kaip laikais, kai stengiamės išlikti, turime išsaugoti savo tapatybę? O gal to visai nereikia?
„Dažnai Lietuvą įsivaizduojame kaip talentais skurdžią šalį, bet visų pirma todėl, kad mums tautiečiai yra tik žmonės, kurie kalba tuo pačiu liežuviu. Neišmokome vertinti žemės, kuri išaugino daug pasaulyje garsių žmonių, kurie su ta žeme ir toliau daugeliu atvejų identifikuojasi, neišmokome jų priimti savais, priimti į savo ratą. Juk jei žmogus sako, kad yra lietuvis, bet kalba truputį kitaip, gal priimkime jį į savo ratą?“ – kvietė istorikas Alvydas Nikžentaitis.
Savo įžvalgomis laidoje taip pat dalijosi literatūrologas, leidėjas Saulius Žukas, Lietuvos edukologijos universiteto lektorius, poetas dr. Juzef Šoštakovski, gidas, radijo laidų vedėjas istorikas Kamil Zalewski, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukacijos programų vadovė Natalija Cheifec, VU Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius dr. Boguslavas Gruževskis, paveldosaugos istorikė ir teoretikė Rasa Čepaitienė, ambasadorė Halina Kobeckaitė, VU Kultūrinių bendrijų centro direktorius dr. Grigorijus Potašenko, menininkas Konstantinas Gaitandži, VU matematikos ir informatikos fakulteto lektorius dr. Valdas Rapševičius.
Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ – gruodžio 10 d., sekmadienį, 12 val. per LRT „Kultūra“ kanalą.
Daugiau naujienų feisbuko paskyroje.
Kultmisijų įrašus galite rasti LRT mediatekoje arba jutubo kanale.