 |
|
Tim Mossholder/ unsplash.com nuotrauka |
Musulmonai Jėzų laiko pranašu. Korano 93 ajate jis minimas kaip „Marijos sūnus“, „siela, siųsta Dievo“, ar „Dievo žodis“ iš viso 180 kartų. Marija Korane paminėta apytiksliai 34 ajatuose. Ji yra vienintelė moteris, kurios vardas ištariamas Korane. 19 sura pavadinta Marijos vardu.
Pranašas Mahometas, kurio kalbos ir pasisakymai yra vienas iš dviejų pagrindinių Islamo šaltinių, taip pat pasakoja apie pranašą Jėzų ir šv. Mariją. Pranašas iškėlęs rankas rodė į dangaus aukštybes ir į tolį, sakydamas „(Pomirtiniame gyvenime) pati švenčiausia tarp moterų Marija, Imran’o dukra, (Pasaulyje) pati švenčiausia tarp moterų Hatice, Huveylid’o dukra (Mahometo pirmoji žmona)“ (Buhari, Menakibu’l-Ensar 20).
Kalbėdamas apie Jėzų Machometas sakė: „Aš esu pats artimiausias žmogus Marijos sūnui ir šiame pasaulyje, ir pomirtiniame gyvenime. Tarp manęs ir jo nebuvo nė vieno kito pranašo. Pranašų motinos – ypatingos, tėva i- broliai, religija – viena.“ (Buhari, Enbiya 44); „Vienas iš dešimties ženklų, pranašaujantis pasaulio pabaigą yra pranašo Jėzaus nusileidimas iš Dangaus..“ (Muslim, Kitabu-l Fiten:39).
Musulmonai sunitai tiki, kad pranašas Jėzus nusileis į žemę prieš pasaulio pabaigą, susikovęs su visų blogybių ir netikėjimo pasiuntiniu Antikristu, nužudys jį ir paskleis tikrosios religijos principus po platųjį pasaulį.
Apie Mariją Korane rašoma, kad ji yra pranašo Jėzaus motina, kuri augo globojama ir prižiūrima šv. Zakarijo. Ji buvo mokoma rytuose, Beytu’l-Makdis’e, praleisdavo didžiąją dalį savo laiko melsdamasi ir dėkodama Dievui. Tuomet Dievas ir atsiuntęs jai angelą Gabrielių žmogaus pavidalu. Šis nutikimas Korane aprašomas šitaip:
„Marija pasakė: – Iš tiesų! Aš prašau prieglobsčio pas Maloningąjį (Visagalį Dievą) nuo tavęs, jei tu esi dievobaimingas. (Gabrielius) pasakė: – Iš tiesų, aš tavo Viešpaties (Gailestingojo Dievo) Pasiuntinys, (kad praneščiau) tau apie dovanojamą sūnų teisinguolį tau. (Marija pasakė): – iš tiesų, kaip ir iš kur aš turėsiu sūnų, jei manęs nė vienas vyras niekada nelietė ir niekados aš nebuvau nedora. (Pasakė Gabrielius): – Šitaip pasakė tavo Viešpats (Visagalis Dievas): – tai lengva Man – Mes padarysime tai, kad jis (vaikas-Jėzus) būtų ženklu žmonėms ir palaima nuo Mūsų. Taip buvo reikalas nuspręstas (Visagalio Dievo). Tad taip Marija tapo nėščia ir pasitraukė su juo į atokesnę vietą. Gimdymo skausmai atvedė ją prie palmės kamieno. Ji pasakė: O, kad aš būčiau prieš tai mirusi ir būčiau užmiršta. (Kuran, Meryem, 19/ 18–23)
 |
|
Zachary Olson/ unsplash.com nuotrauka |
Angelas Gabrielius, papasakojęs šv. Marijai apie jos būsimojo sūnaus ypatybes ir jo gimimo stebuklą bei nuraminęs ją pasišalino. Visi, ir tie, kurie žinojo šv. Mariją kaip atsidavusią Dievui ir skaisčią, ir tie, kurie to nežinojo, liko vienodai apstulbę ir besiginčyjantys„ kaip įmanomas šitoks pradėjimas. Marija jiems patarė geriau paklausti paties vaiko:
„... Jie pasakė: – Kaip mes kalbinsime vaiką lopšyje? (vaikas-Jėzus) pasakė: Iš tiesų! Aš Dievo tarnas. Jis davė man Knygą ir padarė mane Pranašu. Padarė mane palaimintu kur bebūčiau, įsakė man maldą bei labdarą, kol būsiu gyvas. (Įsakė) man paklusnumą savo motinai (Marijai) ir nesukūrė manęs pasipūtėliu ir nelaimingu. Tad ramybė ir taika man tą dieną, kai aš gimiau, ir tą dieną, kai mirsiu, ir tą dieną, kai vėl būsiu atsiųstas gyvu. (Kuran, Meryem, 19/29–33)
Kaip tiki musulmonai, trisdešimties metų tapęs pranašu Jėzus pranešė izraeliečiams apie savo misiją. Tačiau to meto Izraeliečiai nepatikėjo juo: negirdėjo kvietimo ir iškraipė Torą. Be to, Dievas rodė stebuklus, įrodančius Jėzaus buvimą pranašu. Korane jie aprašomi taip: „Jėzus nulipdė iš molio paukštį, papūtė į jį ir jis tapo gyvu; atgaivino mirusiuosius; išgydė akluosius ir sergančius baltme; atsiuntė iš dangaus valgio (Kuran, Maide, 5/110–115); įspėjo ateitį, pranešęs Apaštalams ir kitiems draugams apie tai, ką jie valgo ir ką kaupia namuose“ (Kuran, Al-i Imran 3/49).
Izraeliečiai išbandė daug būdų sustabdyti Jėzų ir jo pasekėjus, kol galiausiai nusprendė jį nužudyti. Tačiau Dievas sužlugdė jų planus. Žydai, sugavę panašų į Jėzų žmogų, prikalė jį prie kryžiaus ir pasakė: „Mes nužudėme Mesijų, Jėzų, Marijos sūnų.“ Kita vertus, Koranas šį nutikimą aiškina šitaip: „Bet jie nenužudė jo ir nenukryžiavo, jiems tik pasirodė tai. Iš tiesų tų, kurių nuomonės skiriasi (šiuo atveju), abejoja ir nieko nesupranta apie tai ir tik seka mįslėmis. O jie! Žinoma nenužudė jo. O ne! Tai Dievas pakėlė (pasiėmė) jį pas Save, juk Dievas Visagalis, Išmintingas.“ (Kuran, Nisa 4/ 157–158).
Pagal islamą, Jėzus nebuvo nužudytas, o pakeltas į dangų. Jo kapo žemėje nėra. Be to, pranašas Mahometas pasakojo jį sutikęs danguje (kai pranašas buvo pakilęs į dangų). Prieš pakildamas į dangų, Jėzus apaštalams ir visai žmonijai davė žinią: „O Izraelio sūnūs! Aš jums pasiųstas nuo Dievo, kad patvirtinčiau tiesą to, kas buvo Toroje iki manęs ir pranešti gerą žinią apie pranašą, kuris ateis po manęs, kurio vardas bus Ahmad (Muhammad)“. (Kuran, Saf 61/6)
Pranašui Jėzui buvo duota Biblija – viena iš keturių didžiųjų šventųjų knygų. Kitos trys: Tora, Psalmynas ir Koranas. Pastarajame Biblijos atsiuntimas Jėzui pasakojamas šitaip: „Paskui pranašus Mes pasiuntėme Jėzų, Marijos sūnų, su patvirtinimu tos tiesos, kuri buvo Toroje dar iki jo. Ir Evangeliją pasiuntėme jam Mes, o joje taip pat šviesa ir teisingas kelias, patvirtinantis tai, kas ir Toroje buvo, pasiųsdami nurodymus tikintiesiems.“ (Kuran, Maide, 5/46).
Jėzų islamo išpažinėjai laiko vienu iš didžiųjų pranašų šalia Nojaus, Abraomo, Mozės, Mahometo. Jis su kūnu ir siela buvo pakeltas į dangų, kad prieš pat pasaulio pabaigą nusileistų iš dangaus, sugrąžintų krikščionybę į jos pirmapradę būseną, ištaisytų, kas sugadinta, ir kartu su musulmonais išnaikintų blogybes ir netikėjimą.
Teksto autorius dr. Ihsan Dilekci – Vilniuje gyvenantis turkas, Mykolo Romerio universiteto Vertybių tyrimo laboratorijos narys