Jėzus kalbėjo minioms:
„Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: 'Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neverkėte...'
Buvo atėjęs Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie kalbėjo: 'Jis demono apsėstas'. Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: 'Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis'. Ir vis dėlto išmintis pasiteisina savo darbais“.
Iz 48, 17–19: O, kad būtumei klausęs mano įsakymų!
Ps 1, 1–2. 3. 4. 6. P.: Kas tavim, Viešpatie, seka, turės gyvenimo šviesą.
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras
Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? – žodžiai, kurie anuo metu skambėjo Jėzaus lūpose, manau, aktualūs ir šiandien.
Rodos, Dievas nepataiko į rėmus, į kriterijus, aprašus. Jis tarsi užprogramuotas pažeidinėti kokias nors konstitucijas ir teises, nes žmogaus lūkesčiai per dideli, net per sudėtingi.
Tą turiu omenyje ir mąstydamas apie maldą. Juk ne taip jau retai žmogus tiesiog nori, kad Dievas šokčiotų tarsi lėlė lėlių teatre pagal iš anksto nustatytą ir užprogramuotą muziją. O kur dar klausimų ir pageidavimų sąrašas, kurio dėmenys vargiai sutilptų į vieną lapą. Kur nepasitenkinimas, kai Dievas sako palauk. Ar tos situacijos nepanašios į tas, kurias gal daugelis jau išgyvenome, ar vaikai išgyvena? Smėlio dėžės problemas... Tačiau Dievas visada yra tas, kuris įvairiausiais būdais prakalbina žmogų. Net ir sutilpdamas į žaislo vaidmenį.
Šios dienos evangelijoje jau skamba ir nuoroda į Jėzaus misiją. Jonas Krikštytojas atrodė keistokas savo gyvenimo būdu, kalbėjimo maniera, asketiškumu. Jėzus neįtelpa į rėmus, nes ateina gelbėti ne teisiųjų. Ateina valgyti ne vien tik su muitininkais prie vieno stalo, bet ir su mumis, kiekvieną dieną, ko gero, išklystančiais iš kelio, ateina pas šimtininką į namus, leidžiais, kad nusidėjėlė savo plaukais nušluostytų Jam kojas. Ir daug daugiau, turbūt, pavyzdžių galėtume priskaičiuoti, žvelgdami net ir į savo gyvenimą, savo santykį su Dievu.
Nereikia klausti, ar toks, sakytume, beribis ir berėmis Dievas mums priimtinas. Ko gero terikia tik atrasti tai, jog išmintis pasiteisina savo darbais.
Bernardinai.lt