Mokiniai paklausė Jėzų: „Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?“
Jis atsakė: „Tiesa, Elijas turi ateiti ir viską atstatyti. Bet aš jums sakau, kad Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus“.
Tuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną Krikštytoją.
Sir 48, 1–4. 9–11: Elijas vėl ateis
Ps 80, 2ac. 3b. 15–16. 18–19. P.: Pastatyk mus, o Dieve, ant kojų! Tenušvinta veidas tavasis, ir mes išgelbėti būsim!
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras
Išrinktoji tauta laukia Mesijo. Rengiasi Jo atėjimui. Teisūs tie Rašto aiškintojai, sakydami, jog Jo atėjimui reikia pasirengti. Teisūs jie, manydami, jog tas rengimosi procesas turėtų atrodyti taip iškiliai ir didingai, kaip kad Elijo misija.
Elijas grąžina tautą į teisingą santykį su Dievu, išgriaudamas stabų aukurus, Elijas meldžia lietaus kad žemė atgytų. Elijas, galų gale, važinėjasi dangaus vežimais... Tačiau jo misija nepakartojama. Ji gali suskambėti kiek kitokiais akordais. Ir čia, kaip sužinome iš šios dienos evangelijos, prasideda problema.
Evangelijoje vėl ne Jonas Krikštytojas kalba. Jau kuris laikas girdime paties Jėzaus ištarmes apie Joną. Ir šiandien Jėzus pažymi, jog tikrai susitikimui su Mesiju reikia pasiruošti, kad tikrai kažkas kalbės tautai lyg Elijas. Tačiau tauta tų naujų Elijo kalbos akordų negirdi. O juk praeitis negali kartotis. Jonas Krikštytojas atliko Elijo misiją, skelbdamas atsivertimo krikštą, ragindamas, kad atsivertų ne žodžiai, bet širdys.
Ne visiems tai patiko, ne visi tam ryžosi. Žmogiška kalba kalbant, Jonas buvo užčiauptas, nes nebijojo karaliaus rūmų sienų. Tačiau jis savo misiją atliko. Tegul tai būna paskata ir mums nesustoti. Nepaliauti rodžius ne į save, bet į Dievą.
Bernardinai.lt