 |
| unsplash.com nuotr. |
LRT RADIJO laida „Ar žinai, kad?..“, LRT.lt
Nenuostabu, kad fejerverkai atsirado toje pat šalyje, kaip ir parakas – Kinijoje. Nuo pat jo atsiradimo VII a. šis išradimas buvo naudojamas kaip pramoga, per šventes ir ypač per Naujuosius metus.
Manyta, kad triukšmingi ir spalvingi fejerverkai atbaidys piktas dvasias ir kitas negandas. Fejerverkai buvo tokia svarbi švenčių dalis, kad netrukus Kinijoje pirotechniko profesija tapo itin gerbiama.
Nuo 2005 m. Filipinuose vyksta pasaulinė pirotechnikos olimpiada, kurioje kasmet varžosi fejerverkų gamintojai iš viso pasaulio. Šiuo metu fejerverkų olimpiados šalis čempionė – Nyderlandų karalystė.
 |
| unsplash.com nuotr. |
 |
| unsplash.com nuotr. |
Kiek šiandien kainuotų pirmosios elektrinių lempučių girliandos?
Šiandien senosios dekoracijos vargu ar sužavėtų net didžiausius kalėdinių dekoracijų mėgėjus. Juk net ir nedidelė liepsnelė, deganti šalia sausų, degių ir byrančių eglės spyglių, yra visai nešventišką gaisro pavojų keliantis papuošalas.
XX a. gaisrai namuose nuo tokių eglučių papuošimų buvo gana dažnas reiškinys Niujorke. Čia gyvenantis 15-metis Albertas Sadacca ėmėsi veiksmų – jam turime būti dėkingi už elektrinių lempučių kalėdinę girliandą.
1917 m., namų ūkiuose atsirandant vis daugiau elektros prietaisų, A. Sadacca tėvams priklausė apšvietimo darbais užsiimanti kompanija. Nuolatos tarp šviesos įrenginių besisukantis jaunuolis sumąstė, kad mažos elektrinės lemputės galėtų pakeisti žvakes ant kalėdinių eglių.
Jo sukurtas pirmasis švytinčios girliandos prototipas šiandien kainuotų net 2 tūkst. dolerių! Tuo metu tokia puošmena naudotis galėjo tik turtingieji.
Netrukus A. Sadacca išradimą ėmė gaminti vis daugiau skirtingų kompanijų, jų kaina mažėjo, ir spindinčios kalėdinės eglės tapo visų namų puošmena.
 |
| unsplash.com nuotr. |
 |
| unsplash.com nuotr. |
 |
| unsplash.com nuotr. |
Kinijoje buvo pasirodžiusi sufalsifikuota „Hario Poterio“ serijos knyga
Apie vieną garsiausių britų rašytojų J. K. Rowling ir jos kultinių knygų seriją apie Harį Poterį surinkta daugybė įdomių faktų. Pavyzdžiui, kad ji užsirašinėjo idėjas būsimam romanui ant servetėlės, laukdama vėluojančio traukinio iš Mančesterio į Londoną. Arba tai, kad bent 12 leidyklų atmetė siūlomą rankraštį, honoraras už pirmą knygą tesiekė 1,5 tūkst. svarų, o šiuo metu J. K. Rowling turtas vertinamas bilijonu svarų.
Sudėjus visas J. K. Rowling knygas, jų bendrai parduota 500 mln. kopijų visame pasaulyje. Vis dėlto visi šie skaičiai nublanksta prieš Kinijos leidėjų išmonę, kuri, tiesa, galiausiai irgi virto solidžiais skaičiais.
2002 m. Kinijoje buvo išleista „nauja“ knyga apie Harį Poterį. Tiesa, knygos autorius buvo nenurodytas, o pati knyga vadinosi „Haris Poteris ir Bao Zulongas“. Knygą sudarė tikslus J. R. R. Tolkieno „Hobito“ vertimas, išskyrus kai kurias detales.
Pavyzdžiui, visi J. R. R. Tolkieno herojai buvo pervadinti J. K. Rowling knygų personažų vardais. Be to, knygos pradžioje buvo pridėta keletas skyrių apie Hario Poterio pasivertimą hobitu tuo metu, kai jis maudėsi vonioje. Knygos pabaigoje įvyksta atitinkama metamorfozė.
Sumanu, ar ne? Kuo pasibaigė ši istorija? J. K. Rowling advokatai sugebėjo iš kinų leidėjų teišpešti atsiprašymus spaudoje ir išsikovoti 3400 dolerių priteistos žalos, nors „naujoji“ knyga apie Harį Poterį Kinijoje buvo parduota milijoniniais tiražais.