 |
| Aktorius Liubomiras Laucevičius. |
„Tas amžius, kai nebebijai... Matot, kiek reikia pragyventi, kad nebebijotum. O turbūt viso gyvenimo esmė – nebijoti. Tada visai kitoks gyvenimas būtų. Ką padarysi. Turi tai pragyventi“, – interviu metu sakys vienas geriausių Lietuvos aktorių Liubomiras Laucevičius.
Liubomiras Laucevičius – aukščiausios meistrystės ir profesionalumo pavyzdys. Reta išimtis teatre – jam per visą savo kūrybinę karjerą nestigo gerų vaidmenų. Nestinga jų ir dabar. Reikalingas, mylimas L. Laucevičius ir šiandienos režisierių.
O kūrybinis kelias, prasidėjęs pas maestro Juozą Miltinį, buvo labai nelengvas. Nuolatiniai J. Miltinio žeminimai, psichologiškai siaubingi darbo metodai sekino aktorių. Neapsikentęs jis išėjo į Klaipėdos dramos teatrą, vėliau – Kauno dramos teatrą. Ir taip prabėgo penki dešimtmečiai, padovanoję daugiau nei 70 vaidmenų teatre bei Lietuvos ir Rusijos kine.
Už nuopelnus ir vaidmenis teatre L. Laucevičiui 2000 m. įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, 2004 m. aktorius apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už Šailoko vaidmenį spektaklyje „Venecijos pirklys“. Net antrą kartą „Auksiniu scenos kryžiumi“ įvertintas 2015 m. už vaidmenis spektakliuose „Miškinis“ ir „Hamletas“.
O pats aktorius kalbėdamas apie savo karjerą apibendrina: „Visą laiką kaip ant ugnikalnio gyveni: bus – nebus, gausi – negausi, vaidinsi – nevaidinsi. Čia, matyt, toks mąstymas... Gali pasakyti, kad pažeistas mano mąstymas. Iš šono žiūrint jums atrodo gerai, o man visai taip neatrodo. Taip kad čia sudėtingi procesai...“
Lietuvos teatro sąjunga pristato tęstinį videoprojektą „Teatro elitas“ apie žymiausius ir svarbiausius vyresnės kartos teatro menininkus. Videointerviu jie dalijasi savo išskirtine kūrybine patirtimi ir atsako į įvairius klausimus apie kūrybą, menininko profesiją, gyvenimą teatru.