 |
| Aktorė Tatjana Majorova. R. Rakausko nuotr. |
2017 m. gruodžio 30 d., eidama 77-uosius metus, Vilniuje po sunkios ligos mirė Lietuvos teatro ir kino aktorė Tatjana Majorova (g. 1941 m. kovo 27 d. Čiasov Jar, Donecko sritis). Didžiąją savo kūrybinio gyvenimo dalį aktorė vaidino Lietuvos rusų dramos teatre (LRDT).
T. Majorova 1964 m. baigė I. Karpenkos-Karo teatro meno institutą Kijeve. 1964–1967 m. buvo Sevastopolio, 1967–1991 m. Lietuvos rusų dramos teatro aktorė.
Iš bemaž 40-ies vaidmenų, sukurtų LRDT scenoje, ryškiausi aktorės kūrybinėje biografijoje: Serafima – Michailo Bulgakovo „Bėgimas“ 1967 m., Ženia – Michailo Roščino „Valentinas ir Valentina“ 1971 m., Irina – Aleksandro Volodino „Su mylimaisiais nesiskirkite“ 1973 m., Marija – Jono Drucės „Šventų švenčiausia“ 1976 m., Serafina – Tenesio Viljamso „Ištatuiruotoji rožė“ 1978 m., Iskra – Vladimiro Rozovo „Kurtinio gūžta“ 1979 m., Nataša Golubeva – Aleksandro Gelmano „Akis į akį su visais“ 1982 m., Boba Vienaakė – Kazio Sajos „Jaučio metai“ 1984 m., Sara Bernar – Džono Murelo „Langusto juokas“ 1987 m., Meri Kevan Tairon – Judžino O'Nylo „Ilga kelionė į naktį“ 1988 m.
T. Majorova vaidino ir kine. Įsimintiniausias jos vaidmuo filme „Pasigailėk mūsų“ – šioje 1978 m. Lietuvos kino studijoje sukurtoje režisieriaus Algirdo Aramino istorinėje dramoje T. Majorova sukūrė vieną iš pagrindinių – motinos – vaidmenį.
„Ji visada vaidina pirmuoju asmeniu, perleisdama vaidmenį per save. Vaidyba atsiribojus – ne jai. Scenoje T. Majorova gyvena, mąsto, kenčia, viliasi, išsaugodama aukštąją Meno tiesą. Visos T. Majorovos herojės paženklintos vienatvės žyme. Jos randa vienatvėje ramstį arba neša ją kaip sunkų kryžių, bet atsikratyti jos jau nebegali. Vienatvė tapo jų likimu“, – rašė teatro kritikė Marina Babenskienė.
Teatrologas Egmontas Jansonas teigė, kad T. Majorovai pavaldūs patys sudėtingiausi, prieštaringiausi, tragiškiausi vaidmenys. „Tatjana Majorova savo vaidmenyse sukoncentruoja ypatingą dvasinę jėgą, vidinę energiją, žmogaus esmės pažinimą, charakterio išskirtinumą, maksimaliai išreikštą ir išgyventą scenoje. Kad ir ką vaidintų T. Majorova – jos moterys visada paženklintos skausmingos artistės talentu. Tie vaidmenys – išpažintis. Sunku pasakyti, kur baigiasi personažo biografija ir prasideda Tatjanos Majorovos gyvenimas“, – pastebi E. Jansonas.
LRDT kolektyvas liūdi dėl aktorės Tatjanos Majorovos netekties ir nuoširdžiai užjaučia Velionės artimuosius.
Atsisveikinimas su Velione vyks sausio 3 d., trečiadienį, nuo 17 iki 22 val. Vilniaus ritualinių paslaugų rūmuose Olandų g., 3 salėje. Laidotuvės vyks sausio 4 d., ketvirtadienį, 14 val. sostinės Karveliškių kapinėse.