Matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu“.
Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: 'Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia'. Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.
1 Jn 2, 29 – 3, 6: Kas tik gyvena jame, tas nenusideda
Ps 98, 1. 3cd–4. 5–6. P.: Mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą.
Evangelijos skaitinį komentuoja Sesuo Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD
Šiandienėje Evangelijos ištraukoje Jonas Krikštytojas parodo Jėzų kaip Dievo Avinėlį – argi ne keistas būdas pristatyti žmogų, tiesa?.. Žydams avinėlis turėjo gilią prasmę. Prisiminkime, kad avinėlio kraujas vadavo izraelitus iš vergijos, jie šlakstė krauju durų staktas, mirties angelas praeidavo pro juos, o vėliau buvo išvesti į laisvę. Apmąstykime ir Izaijo pranašystę: „Kaip avį vedė jį į pjovyklą.“
Jėzus yra Dievo Avinėlis, tai Jis iš tikrųjų išlaisvins žmones iš vergovės, smurto ir nuodėmės. Per kiekvieną Eucharistiją kunigas iškelia konsekruotą ostiją, rodydamas Jėzaus Kūną ir Kraują taria: „Štai Dievo Avinėlis, štai tasai, kuris naikina pasaulio nuodėmes, laimingi, kurie yra pakviesti į Avinėlio puotą.“ Esame pašaukti į artumą su Jėzumi, kiekvieną dieną, kiekvieną dienos akimirką galime leistis į mūsų būties gelmes ir patirti Jo meilę, švelnumą ir draugystę.
Kiekvieną dieną, kai kunigas iškelia ostiją, tikėjimo ir nusižeminimo aktu, pripažindami savo nevertumą, priimkime Jėzų į savo širdis, vienykimės su Juo, kuris gydo visas mūsų žaizdas ir pasilikime su Juo džiaugdamiesi ir dėkodami.
Bernardinai.lt