 |
| Nuotraukos autorius Saulius Masonas |
Kai jis pasakoja, norisi klausytis ir neištirpti.
Kai jis dainuoja, norisi tai daryti kartu ir kuo garsiau.
Atrodo, kad energija ir pozityvumas jam liejasi per kraštus.
Šiandien į stilingų asmenybių biblioteką įsijungia Andrius Zalieska. Dauguma jį vadina tiesiog Zala iš grupės „Arbata“. Bet tik ne šįkart. Nes, be jausmų ištaškymo vertos muzikos, jis dar ir be galo įdomus žmogus, kurio žodžiai ir mintys galėtų dažniau atsirasti viešose erdvėse ir žmonių galvose.
Šiek tiek apie savęs priėmimą
Savęs priėmimas? Atrodo, neturėtų kilti toks klausimas, bet jis krebžda kiekvienam iš mūsų, kad ir kokie būtume šaunūs.
Puikiai atsimenu, kai būdamas vaikas galvojau, kad galiu viską pasiekti ir gauti, reikia tik norėti. Tačiau augdamas supratau, kad viskas turi ribas. Lengva matyti išorinius dalykus, bet gaila – ne visi mato savo žmogiškąsias savybes. Tik per ilgą laiką, darydamas daug klaidų, išmoksti stoti prieš save kaip prieš veidrodį ir sau įvardinti, kokios tavo charakterio ar elgesio savybės toli gražu nėra tobulos.
Trumpai apie tą vieną, bet galingą stereotipą
Visada visiems sakau, nesuprantu frazės „būk tikras vyras“. Man atrodo, kad negalima tokiems skirtingiems žmonėms taikyti vienodų standartų. Svarbu juk būti žmogumi su tvirtomis moralinėmis vertybėmis, visa kita – tik detalės.
Kai gilioms duobėms vienos formulės nebūna
Negaliu pasakyti vienos formulės, kuri padėtų išlipti iš emocinės duobės. Kiekvieną kartą padeda skirtingi dalykai, kartais susikurti tikslą, kartais būti su tau artimais žmonėmis, draugais, o dažnai tiesiog gera muzika. Nesinori varginti savo artimų žmonių rūpesčiais, todėl norisi ilgesnį laiką pabūti su savimi, o tada parašyti tikrą dainą.
Apie tylą ir tai, kas puošia mus, žmones
Geriausiai žmogaus grožį atskleidžia jo darbai, pozityvus elgesys, noras išklausyti kitus ir žinojimas, kada nutilti ir išeiti.
Asmenybės, kurios augina
Vienos tokios asmenybės nėra, yra įvairių žmonių, kurie man žiauriai patinka. Atskiras tų žmonių savybes bandau sudėti į savo nedideles vidines lentynėles, kurios mane verčia augti.
Knygos gyvenimo kely
Tokių knygų yra tikrai daug, todėl galiu pasakyti man žiauriai patikusią, kurioje kalbama apie paprasto žmogaus viso gyvenimo žmogiškąsias moralines vertybes, kaip išlikti žmogumi einat gyvenimo keliu – Čingizo Aitmatovo „Ilga kaip šimtmečiai diena“.
Ir nors teksto šįkart tik šiek tiek, bet ne kiekybe, o kokybe siekiama širdis!
Visos nuotraukos iš asmeninio archyvo. Visos mintys iš gilios asmeninės širdies.
Andriaus pokalbis su Gabrieliumi Liaudansku-Svaru laidoje „Svarus pokalbis“. Kai du gigantai susėda pakalbėti šiek tiek.
Mano mylimiausia daina apie kelionę po harmoningas Kalėdas.
O jeigu kada lenksite mane, sėdinčią Raudonojoj Žizel ir pamatysite dainuojančią. Greičiausiai siųsiu pasaulį po velnių.