Jėzus su mokiniais pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie jo darbus.
Tuomet Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtį, kad minia jo nesuspaustų. Mat jis buvo daugelį pagydęs, ir visi, ką tik vargino ligos, veržėsi norėdami prisiliesti.
Taip pat netyrosios dvasios, vos tik jį išvydusios, parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų.
1 Sam 18, 6–9; 19, 1–7: Mano tėvas Saulius sumanė tave nužudyti
Ps 56, 2–3. 9–10ab. 10c–11. 12–13. P.: Dievu aš remiuosi – ir nebijosiu.
Evangelijos ištrauką komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB
Šiandien visa Bažnyčia pradeda maldos už krikščionių vienybę aštuondienį. Kristus savo Aukščiausiojo Kunigo maldoje per Paskutinę vakarienę pats meldžiasi už tuos, kurie į Jį tikės, kad būtų viena: „Tegul visi bus viena!“ (Jn 17,22). Būti viena – kaip Jėzus Tėve! Tai mums geras patarimas, padedantis suprasti, kokios vienybės Jėzus trokšta.
Visi puikai žinome, kad išlaikyti vienybę net ir savo šeimoje itin sunku, jog net brolis šmeižia brolį, savotiškai „parduoda“ jį šmeiždamas ar paduodamas į teismą, tiek, kad šis turi palikti savo namus, miestą, o kartais šalį... Daug kas iš mūsų žino tokių situacijų ar pats patyrė savo brolio „meilę“...
O kaipgi galvoti apie krikščionių vienybę. Tiek tautų, tiek kalbų, kultūrų ir vietinių papročių bei skirtingų mentalitetų. Jau nuo Babelio bokšto statybos žinome, kad išlaikyti vienybę tarp žmonių labai sunku.
Jėzus, tai žinodamas, pats meldžiasi, prašydamas vienybės tarp tikinčiųjų. Ir kaip vienybės pavyzdį pateikia savo vienybę su Dangiškuoju Tėvu. Tos vienybės pagrindas yra tobula meilė ir visiškas atsidavimas. Kas mato Tėvą mato ir mane, aš ir Tėvas esame viena... Kurti vienybę savo jėgomis neįmanoma, bet kuri vienybę su Dievo pagalba – taip. Dėl to, norint prašyti krikščionių vienybės, reikia pasirūpinti visų pirma savo vienybe su Dievu. Kad mūsų širdys būtų kupinos Dievo meilės. Tik tada krikščionių širdys bus pripildytos Dievo malonės ir sugebės mylėti, kaip Jėzus mus mylėjo.
Šiandien Evangelijoje skaitome, kad pas Jėzų ateidavo visi žmonės, netgi pagonys. Meilė niekada neuždaro savo širdies kitam, netgi pagoniui ar nusidėjėliui. Pradėdamas melsti vienybės pagalvosiu šiandien, ar neuždarau kartais savo širdies broliui.
Bernardinai.lt