Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti.
Jis sakė jiems: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.
Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: 'Ramybė šiems namams!' Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne,- sugrįš pas jus.
Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: 'Jums prisiartino Dievo karalystė'!“
2 Tim 1, 1–8: Aš vis prisimenu tavo nuoširdų tikėjimą
arba Tit 1, 1–5: Titui, tikram bendro tikėjimo sūnui
Ps 96, 1–2a. 2b–3. 7–8a. 10. P.: Skelbkit tautoms nuostabius Viešpaties darbus.
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Robertas Urbonavičius
Vakar šventėme Pauliaus atsivertimą, o šiandien Bažnyčia kviečia pagerbti du jo mylimiausius sūnus – Timotiejų ir Titą. Pašauktasis pašaukė kitus, nes meilės prigimtis – skleistis ir didėti. Šiedu pašaukė kitus savo mokinius, o tie – dar kitus. Taip Evangelijos estafetė pasiekė mus. Tai ir yra apaštališkoji tradicija. Esame to paties tikėjimo vaikai. Nei laikas, nei tautybė, nei kalba, nei papročiai nėra kliūtis.
Evangelinis paraginimas: „Jums prisiartino Dievo karalystė!“, kurį paskelbė Jėzus, palietė ne tik tuos septyniasdešimt du mokinius, bet ir visus, kurie atsiliepė į Mokytojo kvietimą. Visi esame Jėzaus išsiųsti nešti linksmąją Naujieną.
Gera žinoti, kad nesame vieni, kad už mūsų stovi daugybė mūsų brolių ir seserų iš visų amžių, kurie nešė Jėzaus žinią. Jie mus užtaria. Jie mus moko. Jie mus drąsina. Nebijokime prašyti jų patarimo bei pagalbos.
Bernardinai.lt