Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti.
Jis sakė jiems: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.
Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: 'Ramybė šiems namams!' Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne,– sugrįš pas jus.
Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: 'Jums prisiartino Dievo karalystė!'
O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: 'Mes jums nukratome netgi jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau čia!' Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui“.
Septyniasdešimt du mokiniai sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo“.
O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“.
Kol 1, 24–28: Ta paslaptis, kuri buvo paslėpta amžiams, dabar apreikšta šventiesiems
Ps 40, 2. 4ab. 7–8a. 8b–9. 10. P.: Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios.
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Robertas Urbonavičius
Prieš pusmetį palaimintasis Jurgis gavo brolį – palaimintąjį Teofilių, kurio beatifikacija bei pasirengimas jai sukrutino mūsų lietuviškąją katalikybę ir priminė tiesą, kad šventieji yra realūs asmenys, jų yra ir šiais laikais, o ne vien viduramžiais. Ir kas keisčiausia – jų yra ir Lietuvoje, ne vien Italijoje ar Lenkijoje. Vėl buvo prisiminta, kad esama ir Dievo Tarnų, kurių užvestos beatifikacijos bylos ramiai snaudė vyskupijų kurijų stalčiuose. Tikėkimės, kad dabar jos ims judėti, ir artimiausias laikas mus pradžiugins naujais šventaisiais.
„Džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“, – šios dienos Evangelijos ištraukoje ragina Jėzus. Šventieji mums primena šią tiesą – gyvename žemėje Dangaus džiaugsmu. Mūsų arkivyskupas Jurgis, drąsiai taip galime jį vadinti, sudegęs kaip žvakė nuo darbų dėl Bažnyčios ir Jos vaikų, ir Danguje nesiilsi. Jis trokšta mums padėti mūsų darbuose ir iššūkiuose. Neapiplėškime savęs, manydami, kad tos pagalbos mums nereikia. Nesame atskira sala. Malonės plotme esame priklausomi vienas nuo kito. Dėl nuolankumo. Iš meilės.
Bernardinai.lt