 |
| Bernardinai.lt nuotr. |
Kultūros ministerija praėjusią savaitę paskelbė meniškiausiai apipavidalintas ir geriausiai atspausdintas 2017 metais Lietuvoje išleistas knygas. Jau trečius metus iš eilės tarp tokių patenka leidyklos „Tikra knyga“ kūriniai. Gražiausiųjų sąraše šiemet atsidūrė Aušros Kiudulaitės ir Mariaus Marcinkevičiaus knyga „Draugystė ant straublio galo“ – iliustratorei A. Kiudulaitei įteiktas apdovanojimas už vaikiškos vaizduotės pajautimą ir profesionalią jos raišką.
 |
| Bernardinai.lt nuotr. |
 |
| Leidyklos „Tikra knyga“ kūrybos direktorė Daiva Rudytė. Monikos Penkutės nuotr. |
Graži iliustracija atspindi savitą braižą
Leidyklos „Tikra knyga“ kūrybos vadovė Daiva Rudytė, paklausta, kokia, jos manymu, yra išties meniškai ir gražiai atrodanti knyga, sakė galutinio atsakymo dar neatradusi, tačiau įsivaizduojanti, kuria linkme reikia judėti, kad išleistum gerą knygą su šiuolaikinėmis, profesionaliai nupieštomis iliustracijomis.
„Sąvoka „gražiai“ nėra konkreti. Kas yra gražiai iliustruota knyga? Turbūt yra daugybė gražiai iliustruotų. Vis dėlto yra tam tikrų šiuolaikinių knygų apipavidalinimo tendencijų, populiarių naujų iliustravimo stilių. Labai norisi naujumo, unikalumo, įdomumo. Mums labai praverčia tarptautinė patirtis, važinėdami po įvairias muges matome pasaulinį kontekstą, bendraujame su leidėjais ir leisdami savo knygas iš karto galvojame, kaip jos atrodys tarp kitų pasaulio knygų, – pasakojo leidyklos kūrybos vadovė. – Ir, žinoma, džiugu girdėti, kai kitų šalių leidėjai pagiria mūsiškes knygas.“
D. Rudytė, kalbėdama apie iliustracijų kūrimo filosofiją, teigė, kad leidykla „Tikra knyga“ nuolat ieško ir vertina kitaip mąstančius ir dirbančius iliustruotojus: „Ieškome pirmiausia savitą, originalų braižą turinčių menininkų. Žinoma, galima atrasti kelis, kuriančius taip pat, bet kopijavimas nieko gera nežada. Vertiname tokį iliustruotojo braižą, kurio negalėtum su niekuo supainioti, kuris būtų įdomus ne tik mums, bet ir visiems aplinkui.“
Problema, pasak leidėjos – Lietuvoje visiškai neišnaudota paveikslėlių knygų niša: „Tai neatrasta teritorija. Turime labai mažai lietuviškų knygų, kuriose iliustracijos ir tekstas būtų du vienas kitą papildantys dalykai.“ Viena iliustracijų kūrimo taisyklių, tikina D. Rudytė – jos turi ne atkartoti tai, kas parašyta tekste, bet jį išplėsti ir interpretuoti.
 |
| Bernardinai.lt nuotr. |
Iliustruotojas turi degti istorija
„Savo iliustruotojams suteikiame absoliučią kūrybinę laisvę. Neprimetinėjame jiems tekstų, kad būtinai turi iliustruoti konkrečią istoriją. Jeigu dailininkas sako, kad jam tekstas nelimpa, ieškome kito. Pavyzdžiui, knygos „Drambliai ėjo į svečius“ dailininkė Inga Dagilė savo istorijos laukė apie metus. Kokių tik jai neieškojom ir kokių tik nekūrėm. Visada norisi, kad iliustruotojas gautų tokią, apie kurią galvotų dieną naktį, kuria tiesiog degtų“, – darbo su kūrėjais principus vardijo leidyklos kūrybos vadovė.
Viena yra sukurti inovatyvią, profesionalią, savito autoriaus braižo iliustraciją, kita – rasti raktą atrakinti šia iliustracija vaikams vaizduotę. D. Rudytė, svarstydama apie vaikiškos vaizduotės pajautimo ir profesionalios jos raiškos dermę (būtent už tai šiemet iliustratorei A. Kiudulaitei įteiktas apdovanojimas), minėjo, kad pastaroji menininkė piešdama nuolat prisimena save vaikystėje: „Aušra naudoja be galo daug įvairiausių tai savo vaikystės sąsiuviniuose rastų tekstų, tai senų kvietimų. Taip pat ji reflektuoja dabartį, naudoja čia ir dabar vykstančius dalykus, vaikiškus ir nevaikiškus elementus. Manau, tai ir yra jos iliustracijų sėkmės priežastis.“
 |
| Bernardinai.lt nuotr. |
Tuščia patrauklių istorinių knygų vaikams niša
Šiomis dienomis pasirodė naujoji leidyklos „Tikra knyga“ paveikslėlių knyga apie garsų Lietuvos visuomenės veikėją Joną Basanavičių – Monikos Vaicenavičienės „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“. Lietuviškų paveikslėlių knygų, patraukliai vaikams pasakojančių apie mūsų istoriją, ypač rimtus, skaudžius jos įvykius, taip pat apie istorines asmenybes – vos viena kita. Būtent tokio pobūdžio knyga – leidyklos „Aukso žuvys“ išleista „Sibiro haiku“ – šiemet „Knygos meno“ konkurse pelnė pagrindinę – Metų – premiją.
D. Rudytė sako, kad tokių knygų niša tik Lietuvoje vis dar tuščia – pasaulyje jų daugybė, ir jos populiarios.
„Knyga „Per balas link aušros“ savita tuo, kad pasakojimas apie Joną Basanavičių pateikiamas ne akcentuojant svarbius jo biografijos faktus, bet atskleidžiant, koks įdomus, pašėlęs buvo jo gyvenimas. Vaikus šiandien kabina įdomios istorijos, juk asmenybė tampa įdomi tuomet, kai supranti, koks įdomus jos gyvenimas. Kai skaitai šią knygą, pagalvoji: kiek šiais laikais yra tokių drąsių žmonių, kurie galėtų gyventi taip, kaip anais laikais gyveno Jonas Basanavičius? Pradedi suprasti, kad galimybė vienu metu veikti skirtingus darbus, nėra tik šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas. Ir prieš šimtą metų buvo galima būti ir gydytoju, ir tautosakininku, ir laikraščio redaktoriumi, ir Lietuvos vizijos kūrėju“, – apie naująją knygą pasakojo D. Rudytė.
Vos pirmą kartą pamatė jos iliustracijas, leidyklos kūrybos vadovė suprato, kad ši knyga yra labai lietuviška, bet kartu ir labai šiuolaikiška. Nedidelė intriga – D. Rudytė užsiminė, kad per knygos „Per balas link aušros“ pristatymą, kuris vyks vasario 16-ąją, ir Knygų mugės metu bus galima pabendrauti su „tikru“ Jonu Basanavičiumi, išgirsti iš jo paties lūpų pasakojimą apie jo gyvenimą ir gauti autografą.