Vasario 5 dieną netekome žymaus Lietuvos kino operatoriaus Audriaus Kemežio. Menininkui buvo 44-eri.
Audrius Kemežys gimė 1973 m. spalio 5 d. Birštone. 1998 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos Teatro ir kino fakultetą, Kino ir televizijos katedroje įgijo operatoriaus specialybės bakalauro laipsnį.
Kino operatorius Audrius Kemežys – kūrėjas, pelnęs daugybę Lietuvos ir užsienio
apdovanojimų, be kurio šiandienis lietuviškas (ypač dokumentinis) kinas ir jo nuolatiniai tarptautiniai pasiekimai yra sunkiai įsivaizduojami. A. Kemežys – operatorius, kurį kiekvienas režisierius ar prodiuseris, kviesdamas kartu dirbti, vertino visų pirma kaip bendraautorių. Jo atsidavimas savo profesijai, nuolatinis ieškojimas būdų, kaip įgyvendinti įdomiausius vizualinius uždavinius, gerai žinomas ir kino kūrėjams, ir kritikams.
„Kenotafas“, „Raminas“, „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manimi“, „Moteris ir Ledynas“
(rež. Audrius Stonys), „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, „Meistras ir Tatjana“ (rež. Giedrė Žickytė), „Pokalbiai rimtomis temomis“, „Specialistė“, „Balkonas“ (rež. Giedrė Beinoriūtė), „Radviliada“ (rež. Ramunė Rakauskaitė), „Prieš parskrendant į Žemę“ (rež. Arūnas Matelis), „Senekos diena“ (rež. Kristijonas Vildžiūnas) – tai toli gražu ne visas sąrašas pastaraisiais metais sukurtų juostų, kurių sėkmė tarptautinėje erdvėje ar savo šalies ekranuose didele dalimi priklausė nuo A. Kemežio kūrybingumo.
A. Kemežio, bene vienintelio keturiasdešimtmečių operatorių kartoje, kūryba pratęsia geriausias Lietuvos kino operatorių mokyklos tradicijas gebėjimu filmuojamą objektą, subjektą, temą apibendrinti, kartu su režisieriais suteikti visuotiniškumo pojūtį. Šis operatorius buvo labai jautrus šiuolaikinėms tendencijoms, reikalaujančioms iš jo profesijos atstovų gebėjimo paveikiai perteikti realybę.
Šia prasme A. Kemežys unikalus – jo gebėjimas pamatyti, užfiksuoti, parodyti žiūrovams smulkiausias kasdienybės detales, akimirkas sukuria ir savitą paties operatoriaus pasaulį.
Būdamas įdėmus operatorius, jis niekada nėra savo kūryboje įžeidęs žmogaus, gyvio ar paties gyvenimo. A. Kemežio kantrybė (be šios savybės sunkiai galimas realybės priartinimas) yra skirta sulaukti atsivėrimo, o ne šokiruojančio kadro. Tai ypač etiškas operatorius. Šis jo bruožas atsiskleidžia visuose filmuose, tačiau gal labiausiai – ypatingo jautrumo ir supratimo iš visos kūrybinės grupės reikalavusioje G. Beinoriūtės juostoje apie socialiai pažeidžiamus vaikus „Pokalbiai rimtomis temomis“.
Lietuvos kinematografininkai liūdi netekę brangaus kolegos ir nuostabaus draugo.
Nuoširdžiai užjaučia A. Kemežio šeimą, artimuosius ir bendražygius.