Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.
Ten atveda jam kurčią nebylį ir prašo uždėti ant jo ranką. Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios, įdėjo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efata!“, tai yra: „Atsiverk!“ Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.
Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė.
Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“.
1 Kar 11, 29–32; 12, 19: Izraelis atkrito nuo Dovydo namų
Ps 81, 10–11ab. 12–13. 14–15. P.: Aš esu Viešpats, aš tavo Dievas: klausyk mano balso!
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Petras Kanapka
Pirmiausia norisi atkreipti dėmesį į nurodytą žemėlapyje Jėzaus kelionės maršrutą, kurį peržvelgus susidaro įspūdis, kad Jis neskubėjo grįžti į tėviškę, tarsi norėtų, patyręs įspūdingą, tikėjimu Jo galiomis paremtą kanaanietės atkaklumą, ilgiau pabūti tarp pagonių, labiau juos ir jų gyvenimą pažinti. Ir kai jam atveda kurčią ir neaiškiai kalbantį žmogų mielai atsiliepia jų prašymui. Tie žmonės tarsi krikštatėviai stengiasi ištraukti nelaimėlį iš gyvenimo pilnatvei trukdančių aplinkybių ir meldžia Jėzų jam padėti. Kurčnebylys elgiasi visiškai pasyviai, nes neturi patirties, kuri leistų jam žinoti, kaip gera girdėti Gyvenimo žodį.
Jėzus jį nusiveda toliau nuo pagonių minios, taip leisdamas suprasti, kaip svarbu norintiems, kad būtų atvertos ausys Evangelijai, atitolti nuo pasaulio mąstymo būdo; reklamų ir visokių šou, kuriems nerūpi tiesa, triukšmo; gundytojų kalbų, kuriems viskas yra teisinga, kas atitinka šių dienų įkyriai peršamą elgesį – taip sako, taip daro visi, tai modernu... Jei pasiliekama toje pačioje aplinkoje rizikuojama vėl apkursti nuo pasaulio dvasinės ir moralinės sumaišties ir keliamo triukšmo.
Jėzus, atverdamas ausis Gyvenimo žodžiui ir atrišdamas liežuvį, kuris, paliestas Gyvenimo žodžio, leidžia žmogui aiškiai, kaip reikia, kalbėti, sugrąžina jį dialogui, susitikimui, bendravimui, kad vyktų abipusis dvasinis praturtėjimas ir augimas.
Bernardinai.lt