Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė: „Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“.
Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“
Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“
Jie atsakė: „Septynis“.
Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.
Ir žmonės pavalgė iki soties, ir mokiniai dar surinko septynias pintines likučių. O buvo apie keturis tūkstančius žmonių.
Jis atleido juos ir netrukus, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.
1 Kar 12, 26–32; 13, 33–34: Jerobeamas liepė nulieti du aukso veršius
Ps 106, 6–7a. 19–20. 21–22. P.: Viešpats, mus atsiminki, mylėdamas tauta.
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Petras Kanapka
Trys dienos su Jėzumi dykumoje! Keturi tūkstančiai žmonių! O juk tai pagonių kraštas. Tris dienas, palikę savo namus, žmonės buvo su Jėzumi ir jiems buvo gera su Juo būti.
Nuostabus „festivalis“. Žmonės nesiskundžia, kad jie pavargo ir jau nebeturi ko valgyti. Jie net neketina Jėzaus palikti. Regis, jiems kasdieniai dalykai visai nerūpi.
Bet Jėzui rūpi. Jis nepasitenkina kalbomis apie dangiškojo Tėvo, apie kurį jie nieko nėra girdėję, meilę, apie amžinąją karalystę. Jis nori jiems parodyti, kad dangiškoji karalystė yra čia, dabar. Jėzui svarbu, kad šie žmonės „pagautų“ šios karalystės veikimo principus – tikėjimą, viltį ir meilę: tikinčiam nėra negalimų dalykų; sielvarte ir išbandymuose gimusi viltis neapgauna; meilė visa pakelia ir visa ištveria. Todėl pirmiausia juos susodina ant žemės.
Taip netikėtai visi pasijuto esą lygūs: seni ir jauni, sveiki ir turintys negalią, stiprūs ir silpni. Jiems beliko kantriai laukti, kol bus atnešta duona, o paskui žuvis. Belieka įsivaizduoti juos visus ramiai sėdinčius ir laimingais veidais tyloje valgančius Jėzaus atlaužtos duonos ir žuvies.
Ar visa tai, kas įvyko, jie pamirš ir gyvens kaip gyveno iki susitikimo su Jėzumi? Atsakymą rasime pažiūrėję į savo gyvenimą.
Bernardinai.lt