Jėzus kalbėjo:
„Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite, kaip pagonys: jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nedarykite taip, kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia.
Todėl melskitės taip:
'Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto.
Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“.
Iz 55, 10–11: Mano žodis įvykdo, ko noriu
Ps 34, 4–5. 6–7. 16–17. 18–19. P.: Iš visų nelaimių Viešpats gelbi teisiuosius.
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras
Dažnai tenka išgirsti pasakymą, kad meldžiuosi, bet vis tiek niekas nesikeičia, kad tarsi niekas neišklauso mano maldos, kad maldą kažkas lyg išblaško.
Neretai, ko gero, ir pasitaiko, kad žodžiai lieka žodžiais, o širdis kažkur visai kitur. Ar iš tiesų moku melstis?
Jėzus mokė apaštalus. Jis nuolatos ir mus moko melstis. Šiandien, dvidešimt pirmame amžiuje. Todėl nevertėtų manyti, jog ko jau ko, o melstis tikrai kažkada vaikystėje išmokome, ir to pakanka.
Gal kažkada išmokome tarti tik žodžius. Tačiau ar vien tik jie yra malda? Juk Evangelijoje, kurią ką tik perskaitėme, Jėzus pataria nedaugiažodžiauti. Nedaryti klaidos, kai žodžiai, jų formulavimas uždengia Dievo valią, kai jie išberiami bet kaip.
Meldžiantis reikia keleto labai svarbių dalykų.
Dievą pripažinti Tėvu, kuriam mes rūpime ir kuriam visa priklauso. Taip kaip Jėzus, ypač kryžiaus artumoje sakydamas vieną žodį: „Abba“.
Atiduoti Jam visa savo kasdienybę pripažįstant, kad mums visuomet reikia Dievo vaikų duonos ir jėgų atpažinti ją, jog mums visad reikės apsaugos ir švento apsukrumo, kad galėtume atsispirti pagundoms, kad mums reikės ir kantrybės mokantis atleisti ne teoriškai, bet praktiškai.
Tai ir yra malda. Sunki malda, bet įmanoma.
Mes, mūsų gyvenimas, mūsų kasdienybė, irgi gali būti malda, jei nepamiršime matyti kitą, tartis su Tėvu, kai kas nors nepavyksta ir savo gyvenimą realizuoti Kitame.
Bernardinai.lt