 |
|
Evgenios Levin nuotrauka |
Vis sunkiau sekasi išsaugoti lietuvybę ir gimtąja kalbą etninėse žemėse Baltarusijoje ir Rusijoje, Kaliningrado srityje. Jauni mokytojai dirbti nesiveržia, nors papildomai mokama už darbo stažą, už darbą užsienyje, dabar jau apmokamos ir atostogos. Nuo rugsėjo dviejose Eitkūnų ir Stalupėnų mokyklose neliko net ir lietuvių kalbos pamokų.
Pelesos lietuviškoje mokykloje naujus mokslo metus pradėjo virš šimto pelesiškių, vaikų iš aplinkinių miestelių, yra atvykstančiųjų net iš Varanavo rajono centro. Tai daugiausia per pastarąjį dešimtmetį.
Pasak mokyklos direktoriaus, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija kasmet mokyklai išlaikyti skiria beveik 400 tūkstančių eurų. Iš 22 mokytojų, trylika jų atvykę dirbę iš Lietuvos – Vilkaviškio, Alytaus, Vilniaus rajonų.
Bet prisikviesti dirbti mokytojų į kaimą iš Lietuvos anot direktoriaus vis sunkiau. Nors švietimo ir mokslo ministerija „Panoramą“ informavo, kad pedagogams atvykusiems dirbti į Pelesą iš Lietuvos mokami priedai už darbo stažą, už darbą užsienyje, ministerija padengia sveikatos draudimą ir vizos kainą. Mokytojams suteikiamas gyvenamasis plotas.
„Mokytojus prisivilioti sunkoka. Ne kiekvienas ryžtasi važiuoti į užsienį dirbti mokykloje. Dauguma mokytojų yra senbuviai, kurie atvažiavo prieš 10 ar 8 metus. Pavyzdžiui, praeitais metais buvo poreikis pradinių klasių mokytojos, tačiau taip per metus ir nesuradome specialisto, šiemet irgi buvo organizuotas konkursas, gavome specialistą“, – sako Pelesos mokyklos direktorius Jonas Matiulevičius.
„Pasišventimo savo darbui nepakanka. Reikia žmones sudominti ir kitais dalykais, elementariausias tai yra atlygis, tai materialinės bazės kūrimas, kažkoks papildomas finansinis impulsas, tikrai padėtų pritraukti ir jaunus specialistus ir žmones, kurie norėtų prisidėti prie lietuviško švietimo šituose regionuose“, – pasakoja Lietuvos generalinis konsulas Genadijus Mackelis.