Praeita sekmadienį girdėjome pranašo Izaijo priminimą: Dievas sako: mano mintys – ne jūsų mintys. Kokios yra mūsų mintys ir kokios yra Dievo, ar trokštame mokytis Dievo mąstymo?
Mums ateina į pagalbą Jėzaus palyginimas apie du sūnus. Pirmasis yra mandagus, nepriekaištingas, visuomet sakantis „taip“, nors šiaip mąstantis savo, tačiau to garsiai nesakantis. Kitas – atrodo esąs blogai išauklėtas, akiplėša, viską kritikuojantis, prieštaraujantis, einantis į atvirą konfrontaciją.
Palyginimo pabaiga skausminga: Dievas dėl daugybės motyvų negali pasitikėti mandagiu ir gerai išauklėtu sūnumi. Tėvui rūpi, kad jo vynuogyne būtų dirbama.
Mandagus pirmojo sūnaus „taip“ atitinka gerą toną, tačiau vynuogynui yra pražūtingas. Žvelgiant į šį palyginimą šiandien Bažnyčioje galima išskirti dvi sau priešingas apaštalavimo tendencijas. Viena į pirmą planą iškelia instituciją, institucijos gerą vardą, žiniasklaidos opiniją, o kitai rūpi misija ir konkreti veikla.
Sekmadienio evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vladimir Solovej, Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios vikaras.