 |
| Lietuvos kultūros instituto nuotr. |
Lietuvos kultūros instituto išleista Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį apžvelgianti straipsnių rinktinė „Fortsetzung folgt: Im Zuge der Moderne. Ein Jahrhundert Litauen (1918-2018)“ Kultūros ministerijos organizuotame 2017 m. Knygos meno konkurse komisijos įvertinta premija už dizaino pažangumą ir šiuolaikiškumą.
Nerijaus Šepečio ir Giedrės Jankevičiūtės sudaryta knyga, skirta Lietuvos pristatymui vokiškoje kultūrinėje erdvėje, buvo itin palankiai įvertinta Leipcigo knygų mugės lankytojų, kurie su nuostaba priimdavo išskirtinio dizaino leidinį – 100-metį švenčiančios Lietuvos dovaną. Tokiu būdu Leipcige pasklido daugiau nei 3000 šios knygos egzempliorių: juos su savimi išsinešė žurnalistai, Saksonijos žemės kultūros institucijų vadovai ir politikai, Lietuvos kultūros instituto partneriai, Vokietijos leidėjai ir kt. Apie tai, kuo šios baltosios šimtmečio knygos dizainas, džiuginęs Vokietijos skaitytojus ir įvertintas savo šalyje, yra ypatingas, kalbamės su dizaino kūrėjomis sesėmis Indre KLIMAITE ir Laura KLIMAITE.
 |
| Knygos dizaino kūrėjos sesės Indrė ir Laura Klimaitės. Lietuvos kultūros instituto nuotr. |
Jūsų sukurtas knygos dizainas Dalykinių, mokslinių leidinių ir vadovėlių kategorijoje pelnė aukščiausią įvertinimą už pažangumą ir šiuolaikiškumą. Pakomentuokite šiuos dizaino sprendimus. Kokie jie? Kodėl būtent tokius pasirinkote, kaip jie siejasi su knygos turiniu?
Gavusios medžiagą pamatėme, kad knygoje bus labai daug teksto: 5 skyriai, kurių kiekviename po 5 straipsnius. Iškart pradėjome svarstyti, kokie technologiniai ar dizaino sprendimai galėtų suteikti šiai knygai gyvybės, kaip padaryti, kad visos tokios skirtingos knygos dalys viena nuo kitos skirtųsi ir vizualiai. Todėl sugalvojome kiekvienam skyriui naudoti tam tikrą dizaino idėją ir spaudos technologiją, kuri geriausiai, mūsų manymu, atspindėtų jame pateikiamą turinį.
Pavyzdžiui, trečias skyrius, kuriame daug kalbama apie karą, tremtį, traumines žmonių patirtis ir pan., atspaustas juodame fone. Skyriaus „Žemės ir žmonės” puslapiams parinkome smėlio spalvą, o skyriaus apie modernizaciją tekstai atspausti ant lapų, padengtų sidabrine pantonine spalva. Paskutinį skyrių, kuriame autoriai kalba apie Lietuvos ateitį, reprezentuoja spalvoti puslapių kraštai, kurių visuma sudaro Lietuvos trispalvę.
Taip sukūrėme ganėtinai margą knygą, todėl nenorėjome, kad dar ir viršelis būtų spalvotas. Gimė idėja viršelį daryti baltą – sukurti atsvarą 5 skyrių margumui – su sidabrinės folijos raidėmis, kurios, pamanėme, suteiktų knygai naują, šiuolaikinę išvaizdą. Ir šiaip pagalvojome, kad knygos apie Lietuvos istoriją dažnai būna ganėtinai nykaus dizaino, su depresijos prieskoniu (juokiasi). Todėl ir paklausėme savęs, kodėl nepadarius šios knygos naujos, pozityvios, su sidabrinėmis raidėmis ant viršelio, kurios simbolizuotų žiūrėjimą į ateitį ir modernius, naujus laikus.
Ar sesėms buvo lengva kartu kurti vieno leidinio dizainą? Kaip vyko bendradarbiavimas – varžantis, kuri apgins savo idėją ar ieškant būdo, kaip suderinti keletą skirtingų vizijų, skirtingų koncepcijų?
Atvirai pasakius, net nebepamename, kaip vyko pats procesas. Ko gero, sklandžiai, antraip jį tikrai prisimintume (šypsosi). Abi susitikusios mąstėme, kaip ta knyga galėtų atrodyti ir kokie konceptualūs sprendimai jai būtų tinkami. Sukūrusios tris skirtingas knygos apipavidalinimo koncepcijas jas pateikėme Lietuvos kultūros institutui ir knygos sudarytojams. Bendru sprendimu apsistojome ties šia, įgyvendinta, koncepcija.
Vėliau, išgryninus idėją, likusius darbus (struktūros, tinklelio sukūrimą, tekstų sudėjimą į knygą, nuotraukų komponavimą ir kt.) perėmė Laura, kartais pasikonsultuodama su Indre. O su spaustuve bendravo Indrė. Dažniausiai pasiskirstome darbais pagal tai, kuri iš mūsų labiau nori atlikti vieną ar kitą darbą, arba pagal tai, kuri geriau sugeba tam tikrą darbą padaryti.
Kaip apibūdintumėte Klimaičių stilių?
Mūsų visų darbų esminiai vizualiniai sprendimai yra kuriami pasitelkus tipografiką. Jos naudojame daug, ir dažniausiai tipografika yra pagrindinis įrankis perteikti idėją ir sukurti vizualą. Mūsų dizaino sprendimai yra gerai apgalvoti, nemėgstame dekoracijos ar nepagrįstų sprendimų.
 |
| Lietuvos kultūros instituto nuotr. |
 |
| Lietuvos kultūros instituto nuotr. |
 |
| Lietuvos kultūros instituto nuotr. |
 |
| Lietuvos kultūros instituto nuotr. |
 |
| Lietuvos kultūros instituto nuotr. |