 |
| unsplash.com nuotr. |
Šalto prakaito lašeliais pasidabino kakta, kai supratau, kad atėjo eilė Lenkijai. Jau esu rašęs apie unikalią šios šalies džiazo sceną, o dabar pagal nusibrėžtas gaires, regis, reikėtų atrinkti iki dešimties įdomiausių pastarojo laikotarpio atlikėjų ar kolektyvų iš šios šalies. Pradėjau lankstyti pirštus vos prisiminęs grupę, kurią manyčiau esančią vertą pristatyti, bet nė neįpusėjęs supratau, kad nepakaks ne tik rankos, bet ir kojos pirštų. Po velnių, kaipgi čia pateikti tą Lenkiją?
Dievaži, buvau beprarandąs viltį, bet staiga tamsumas prašalino šviesa. Toptelėjo mintis, o kodėl nepakeitus formato? Juk galima grupes ar atlikėjus palikti sau ir pakalbėti apie kitą, ne mažiau svarbią, muzikinio gyvenimo dalį – leidybos kompanijas. Pastarųjų tradicijos Lenkijoje mena dar XX a. pradžią. 1906 m. Varšuvoje Juliuszas Feigenbaumas įsteigė „Syrena Rekord“ kompaniją. Nepavyko rasti jokių oficialių patvirtinimų, bet labai tikėtina, kad tai galėtų būti vienas seniausių leiblų Europoje, o ir pasaulio kontekste irgi atrodo solidžiai.
Nors leidybos kompanijų Lenkijoje taip pat apstu, tačiau galvoje jau sukasi konkretūs pavadinimai, turėsiantys būti aptarti. Žinoma, nekalbėsiu apie muzikos industrijos grandų EMI, „Sony“ ar „Universal“ padalinių veiklą. Taip pat paraštėse norėčiau palikti tokius kultinius Lenkijoje vardus kaip „Polskie Nagrania Muza“ ar „Fonografika“. O pakalbėsiu, tiksliau sakant, parašysiu, apie siauresniam ratui žinomas, tačiau itin įdomią ir konceptualią muziką siūlančias leidybos kompanijas. Jūsų dėmesiui – vos trys leiblai, kurie pasiruošę išskleisti ypač plačią žanrų paletę.
Viliuosi, kad tekstas sužadins jūsų smalsumą ir po darbų, sėdėdami prie kompiuterio, skaitysite ne eilinį pikantišką pramogų pasaulio naujieną, bet rankoje laikydami garuojantį arbatos puodelį šniukštinėsite po aprašytų kompanijų katalogus ir atrasite tikrai ką nors sau malonaus bei artimo.
 |
„Bôłt Records“
2008 m. aistringas šiuolaikinės muzikos mėgėjas ir vienas žurnalo „Glissando“ autorių Michałas Mendykas nusprendė įkurti nepriklausomą įrašų kompaniją. Didžiausia paskata to imtis – noras patenkinti po pasaulį išsibarsčiusių muzikos mėgėjų smalsumą, supažindinant juos su aukščiausios prabos eksperimentais, gimstančiais Rytų Europos kompozitorių galvose.
Kompanijos katalogas suskirstytas į septynias serijas („New Music in Eastern Europe“, „Polish Oldschool“, „Polish Radio Experimental Studio“, „Populista“, „-... --- .-..-“, „Extras” ir „Kikazaru Pleasures”). Nors kiekviena jų orientuota į tam tikrą nišą (pavyzdžiui, radijo kompozicijos, klasikinių kūrinių reinterpretacijos ir t. t.), tačiau jas visas jungia bendra kryptis – nekanoninis skambesys, kuriam būdingi elektroakustinės, musique concrete, klasikinės ir šiuolaikinės akademinės muzikos bruožai.
„Bôłt Records“ užmojai neapsiriboja vien naujų, perspektyvių kompozitorių paieška. M. Mendykas didelę laiko dalį skiria praeityje sukurto paveldo sklaidai. Leiblo kataloge rasite naujai suskambančius baroko epochos italų kompozitoriaus Giuseppe Tartini, romantizmo epochos flagmano Roberto Schumano ar džiazo mohikano Johno Coltrane'o kūrinius. Be to, šalia lenkų akademinės muzikos klasikų Krzysztofo Pendereckio ar Bogusławo Schaefferio (beje, abiejų muzika yra skambėjusi visiems gerai žinomo režisieriaus Davido Lycho filmuose) kompaktinių plokštelių, taip pat aptiksite į kitą dimensiją nukeliančius rumunų kompozitoriaus Octaviano Nemescu eksperimentus.
Šios leidybos kompanijos katalogas maloniu užlieja ir lietuvio širdelę. Kaip vienas kertinių serijos „New Music in Eastern Europe“ vardų minimas Arturas Bumšteinas, kurį galima laikyti savotišku garso filosofu. Būtent pradėjęs pažintį su jo darbais atradau „Bôłt Records“. Bet A. Bumšteinas – ne vienintelis kraštietis. Michałas Mendykas yra išleidęs teatro gerbėjams pažįstamo Antano Jasenkos, kurio muzika skamba Oskaro Koršunovo ir kitų režisierių spektakliuose, kompaktinę plokštelę, taip pat akademiko Antano Kučinsko ir garso menininko Ginto Kraptavičiaus įrašų.
Griežta geografinė apibrėžtis ir žanro specifiškumas tarytum užklijuoja „Bôłt Records“ etiketę su žodžiu „nišinis“. Galbūt kas nors net drįstų sakyti, kad tai snobiškas reikalas. Tačiau neabejoju, kad įsigiję šios kompanijos leidinių atrasite naujų garsų, o galbūt net pakeisite požiūrį į pačią muziką. Be to, galėsite pasigrožėti įdomiais viršeliais. Dizainas, kaip ir muzika, išskirtinis ir leidžia išsyk atpažinti, su kuo turime reikalą.
Pažintį rekomenduojama pradėti nuo: Arturas Bumšteinas; Kasia Głowicka; Tomasz Sikorski; Alessandro Bosetti.
 |
„Instant Classic“
Daugeliui skaitančiųjų šį tekstą, neabejoju, kad patinka įsigyti savo mėgstamo atlikėjo įrašų, įsitaisyti patogiai prie grotuvo ir mėgautis natų pynėmis, bet randasi tokių, kurie pasiryžta žengti kelis žingsnius į priekį – patys leisti sau patinkančią muziką. Tokį kelią pasirinko du dėl muzikos ir vinilų pamišę bičiuliai Maciekas Stankiewiczius ir Arkadiuszas Młyniecas. Pirmas – kadaise buvęs produktyvus rašytojas musicnews.pl portale, o antras – dirbęs „Foreshadow Productions“, kompanijos orientuotos į doom metal įrašų leidybą, vadybininku.
Istorija susiklostė taip, kad abu bičiuliai žavėjosi perkusiniais, ambientiniais „X:Navi-et“ (aka. Rafałas Iwańskis) eksperimentais ir apsilankę šio atlikėjo koncerte sugalvojo, kad vertėtų užmegzti kontaktą su R. Iwanskiu ir pasisiūlyti išleisti jo albumą. Kadangi viskas susiklostė sėkmingai, 2012 m. pradžioje pasirodė pirmasis „Instant Classic“ leidinys „Soundtracks for the Dying Moment“. Tai buvo 250 kopijų tiražu išleistas vinilas, papuoštas rankų darbo viršeliais.
„Instant Classic“ devizas – mums nerūpi žanrai, mes leidžiame tai, kas mums patinka. Justi paaugliškas lengvabūdiškas maištas, bet nedarykime skubotų išvadų. Maciekas ir Arkadiuszas nėra revoliucijų pritvinkę jaunuoliai – jie tiesiog patys klauso daug ir įvairios muzikos. Antai pas Macieką lentynoje, anot jo paties, greta vieno iš moderniojo džiazo tėvų Sun Ra rymo norvegiško black metal klasikai „Mayhem“. Velnioniškai platus muzikinis akiratis, grasantis akių išnirimu, atsispindi ir „Instant Classic“ kataloge.
Pirmaisiais veiklos metais ši leidybos kompanija murkdėsi vietos vandenyse. 2013 m. išleistas „Stara Rzeka“ (lenkų gitaristo Kuba Ziołeko projektas) albumas „Cień chmury nad ukrytym polem“, į penkiasdešimt šešias minutes sutalpinęs primityvoką gitaros skambesį, slaviško folkloro, black metal, krautroko ir drone muzikos elementus, atvėrė „Instant Classic“ kelią į pripažinimą už Lenkijos ribų. Išgirdę šį albumą užsienio muzikos kritikai karpė ausimis iš nuostabos ir savo recenzijose negailėjo superlatyvinių būdvardžių.
M. Stankiewiczius ir A. Młyniecas nesiruošė prisnūsti ant laurų krūvos. Bičiuliai toliau šniukštinėjo vietos rinką ieškodami talentų. Naujų leidinių leiblo kataloge vis daugėjo, o užsienio muzikos mylėtojai aikčiojo girdėdami psichodelines Varšuvos kolektyvo „Merkabah“ faktūras ar Erico Dolphy tradicijų tęsėjo Europoje vadinamo klarnetininko Waclawo Zimpelio kūrybą.
„Instant Classic“ aktyviai bendradarbiauja su Krokuvoje veikiančia radijo stotimi „Radiofona“, kurios archyvuose saugoma daugybė koncertinių įrašų, kuriuos nuo storo dulkių sluoksnio pasiryžę išgelbėti Maciekas ir Arkadiuszas. Tam reikalui kompanijos kataloge išskyrė „Outlaw Recordings“ seriją, kurioje galima aptikti noise krikštatėvio Merzbow, JAV eksperimentatorių „Kayo Dot“ ar „Tartar Lamb“ vardus.
„Instant Classic“ leidiniai – tai kokybės ženklas iš Lenkijos. Nedideli tiražai, rankų darbo veršeliai ir įdomus turinys. Deja, jei jau ruošėtės siųsti Maciekui ir Arekui savo įrašus, pamirškite tai. Jie primygtinai prašo neužgrūsti jų pašto dėžutės šimtais demuškių, nes ką priglausti po savo leiblo sparnu, jie susiranda patys.
Susipažinti su „Instant Classic“ leidiniais, ir jų pasiklausyti galite kompanijos „Bandcamp“ puslapyje.
 |
„Zoharum“
Ten, kur kadaise savo kovą už nepriklausomą Lenkiją pradėjo „Solidarumas“ – Gdanske – dabar dygsta keistos muzikos ūgliai. 2007 m. šiame mieste įkurta „Zoharum“ leidybos kompanija, propaguojanti ambient, industrial, IDM stilių muziką ir iš to kylančius įvairius nukrypimus.
„Zoharum“ atsiradimo istorija neatsiejama nuo Maciejaus Mehringo ir Radosławo Murawskio asmenybių. Abu – Lenkijos pogrindyje gerai žinomo dark ambient projekto „Bisclavaret“ nariai. Nenorėdami priklausyti nuo kieno nors kito valios ir degdami noru išleisti savo pačių bei draugų kūrybą jie nusprendė imtis muzikos įrašų leidybos.
Pamažu tokia siauram draugų ratui skirta kompanija išaugo savo marškinius ir tapo žinoma platesniam klausytojų ratui ne tik Lenkijoje. Dabar šio „Zoharum“ kataloge rasite arti dviejų šimtų albumų. Ši kompanija ne tik leidžia naujus albumus, bet ir užsiima ambient, industrial, experimental žanrų pogrindžio klasikos perleidimu. Kataloge esama tokių perliukų kaip Vokietijos trio „Maëror Tri“ ar savadarbiais elektroniniais instrumentais grojančio Guenterio Schlienzo remasterinti įrašai.
Kalbant apie naujų įrašų leidybą, be abejo, dominuoja lenkiško undergroundo leidiniai. Iš jų norėtųsi išskirti į nežemiškų ritualų ir perkusijos drabužį įvilktą dueto HATI muziką, tamsų industrializuotą techno grojantį ir albumu „Jinn“ Lenkijos muzikos apžvalgininkus nustebinusį projektą „Gaap Kvlt“ bei lėtuose drone verpetuose skęstančius „Echoes of Yul“.
Vien stipriais vietos vardais „Zoharum“ pasiūla neapsiriboja. Smalsesnis klausytojas kataloge aptiks mano pirmojoje „Muzikos akiračių“ dalyje minėtą tibetiečių gerklinį dainavimą propaguojantį kolektyvą iš Rusijos „Phurpha“, taip pat bendrą kultinio belgų ambient scenos veikėjo Dirko Serrieso (aka. „Fear Falls Burning“, Vidna Obmana) ir Willio Longo įrašą ar visiškai savitą idėjų ir muzikos pasaulį kūrusių britų kolektyvo „Zoviet France“ nario Robino Storey ethno ambient projektą „Rapoon“.
„Zoharum“ – tai raktas, kurį pasukę atversite duris į kaimynų lenkų ir visos Europos elektroninės (ir ne tik!) muzikos pogrindžio lobynus.
Susipažinti su „Zoharum“ leidiniais ir jų pasiklausyti galite kompanijos „Bandcamp“ puslapyje.