Visada laukiame tokių, kurie ateina savęs dovanoti, dalintis savo gyvenimu su mumis. Toks buvo Jėzus. Tačiau dovanoti save savotiškai reiškia ir susinaikinti, nieko sau nepasilikti. Jėzus atidavė save iki mirties. Kreipėsi į Tėvą pagalbos, laukdamas kančios, tačiau nebuvo iš jos išvaduotas.
Jei būtų jos išvengęs, argi būtų mums toks reikšmingas šiandien?
Pagalbos prašymas yra išklausomas ne išvaduojant iš sunkios situacijos, o suteikiant jėgų kilniai išgyventi kraštutinę aukos ar mirties situaciją. Kaip tik per tai pagarbinamas Viešpaties vardas – taip pat ir mumyse.
Sekmadienio Evangelijos ištrauką komentuoja kun. Vytautas Brilius, Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio tribunolo teisėjas, Vilniaus Šv. Teresės parapijos rezidentas.