 |
| Mike Petrucci/Unsplash.com nuotr. |
Jaunasis konservatorius jau dvidešimt penkerius metus ganosi Lietuvos žemėje. Ganosi gana netikėtose vietose ir skirtingo dydžio grupėmis. Priklausomai nuo miesto ir metų laiko. Šio Lietuvos žemės gyventojo – jaunojo konservatoriaus – portretą šiandien ir kviečiu išvysti.
Pradėt derėtų nuo ryškiausių bruožų – jis veikti nusiteikęs moksleivis ar studentas. Lengvai pastebima veikti skatinanti priežastis. Lengvai pastebima yra originali jį politiškai veikti skatinanti priežastis. Tai ne dažnam užsidegusiam jaunuoliui būdingas noras karingai keisti visuomenės gyvenimą (siekti didesnis laisvės ar lygybės), o visų pirma – bendruomenės ir žinių paieška. Tokia konservatyvi nuostata pasireiškia ir jam pradėjus politiškai veikti, jaunasis konservatorius greičiau spės sureaguoti į Seime ar Vyriausybėje gimstančią nesąmonę, nei skubės teikti saviškę programą Lietuvai.
Aprašomame paveiksle lengvai pastebėsite ir kitą ryškų konservatyvaus jaunuolio bruožą – norą politikoje paisyti istorijos pamokų. Žvelgdamas į politinio veikimo lauką, jis iš tiesų ir neapsimetinėdamas kankinsis ir mėgins sužinoti, iš kur kyla viena ar kita idėja ar įstatymo projektas. Tai ir viena svarbesnių jaunojo konservatoriaus potraukio knygoms priežasčių, potraukio Jaunųjų konservatorių lygoje (JKL‘e) virtusio aktyviu veiksmu – pagalba rekomenduojant ir iš Vilniaus siunčiant konservatyvų mąstymą ugdančias knygas. Išties karštas jaunojo konservatoriaus noras domėtis (ir netgi gilintis) į Lietuvos istoriją jį tiek viešame, tiek privačiame gyvenime verčia pilietišku ir patriotišku ar bent jau tokių jausmų svarbą suvokiančiu Lietuvos Respublikos piliečiu.
Kone kiekvienas jaunas konservatorius Jaunųjų konservatorių lygos nariu tampa vedamas žinių ir pažinimo troškulio. Be minėto istorijos „kandimo“ siekio, ne vieną jaunuolį patraukia ir noras susipažinti su politine ar tiesiog filosofija, mąstymo būdais. To jaunasis konservatorius siekia bendraminčių bendruomenėje. Bent porą kartų per metus ši bendruomenė renkasi įvairiose Lietuvos vietose ir įnirtingai gvildena su filosofija susijusius klausimus. Dažnam jaunajam konservatoriui rūpi ir pati abstraktaus mąstymo apie politiką galimybė. Nepaisant to, jaunasis konservatorius supranta, kad cituojant E. Burke‘ą: „aplinkybės yra tai, kas kiekvieną pilietinę ir politinę programą paverčia naudinga ar žalinga žmonijai“. Tad jaunasis konservatorius netgi susipažinęs su filosofija jos nesuabsoliutina. Kaskart gilindamasis į problemos priežastis kreipia dėmesį į konkrečias aplinkybes, o ne bando jas pritempti prie vienos iš filosofinių teorijų. Kitų ideologinių pakraipų atstovams tai yra bjaurokas jaunojo konservatoriaus bruožas. Kas per ideologija tas konservatizmas, jei negali visko paaiškinti teoriškai? – klausia jie savęs nuolat. Dėl šitos priežasties jaunasis konservatorius kiekviename politiniame ginče iš akių nepaleis lietuviško konteksto. Skirtingai nei idėjiniai oponentai, jis nebandys užsienietiškų problemų ar jų sprendimų tiesiogiai taikyti savo šaliai.
Nepaisant aukščiau aptartų jaunojo konservatoriaus politinio skeptiškumo prielaidų, verta pažymėti, kad, priešingai nei įprasta manyti, jaunasis konservatorius anaiptol nėra iš esmės nusistatęs prieš bet kurį pokytį valstybės gyvenime. Anaiptol. Jaunasis konservatorius, pažindamas reformuoti siūlomos institucijos istoriją ir esamą padėtį, idealiu atveju ir pats prie jos prisilietęs, į konkrečią situaciją žvelgia ir siūlomą pokytį vertina kontekstualiai, netaikydamas vieno arba kito šablono. Toks jaunojo konservatoriaus žvilgsnis ne tik leidžia spręsti, ar siūloma reforma išties reikalinga, bet ir rodo geriausią jos praktinio įgyvendinimo kelią. Dera pabrėžti, kad vadovautis tokiu, giliai analitiniu, požiūriu jaunasis konservatorius siekia ne tik Lietuvos politiniame gyvenime, rengdamas konferencijas ir pokalbius apie senas ir naujas problemas. Puoselėti daugiasluoksnį požiūrį į politinę realybę jis pradeda savo organizacijos viduje – rinkdamas reprezentantus ar balsuodamas dėl pirmininko kadencijos trukmės. Jau čia pirmenybę teikia praktiniams, o ne idėjiniams politikos aspektams. Antai, nepaisant greitesnės organizacijos kaitos idėjos, 2017 metų pabaigoje kone vienbalsiai pasisakė prieš JKL pirmininko kadencijos trumpinimą.
Jaunasis konservatorius į Lietuvos politinį gyvenimą žvelgia atsargiai ir kaskart ieškos pusiausvyrą išlaikančio sprendimo. Taip pat šis jaunuolis nesitiki, kad gyvenimas mūsų valstybėje kada nors bus iki galo tobulas. Aiškiai suprasdamas daugelio fundamentalių liberaliosios demokratijos vertybių vidujines įtampas, jaunasis konservatorius mieliau ieškos didesnės žalos nesukelsiančio nuosaikaus sprendimo nei trumparegiškos ir radikalios, vienai pusei patenkinti skirtos priemonės.
Nuoširdžiai tikiuosi, kad šie keli bruožai jaunojo konservatoriaus portretą padarė mažiau mįslingą ir kiek suprantamesnį. Baigdamas noriu gerbiamam skaitytojui palinkėti dažniau mesti akį į Jaunųjų konservatorių lygos veiklą ir ją įvertinti pagal čia pateiktą paveikslą.