 |
Turiu porą bičiulių, kurie neigiamai žvelgia į Velykų pavadinimą, nes teigia, jog jis yra pagoniškos kilmės. Tad nusprendžiau šiek tiek panagrinėti šį klausimą.
Europoje daugumoje kalbų Velykos vadinamos žodžiais, kurių etimologinė kilmė yra hebrajiškas žodis Pesach (gr. Pascha, (Πάσχα), italų – Pasqua, ispanų – Pascua, prancūzų – Pâques, rusų – Пасха, rumunų – Paşti, švedų – Påsk, olandų – Pasen, suomių – Pääsiäinen ir t. t.).
Anglišką žodį Easter kai kurie krikščionys kildina iš Aštartės kulto. Žinoma, sąskambis lyg ir panašus, bet Aštartės kultas ir anglų kalbos tėvynė nebuvo susijusios geografiškai, o ir istoriškai nelabai daug bendro teturėjo, tad tokios kilmės tikimybė itin maža. Istorikai patį žodį Easter kildina iš germanų žodžio Eostre, reiškiančio Nauja diena.
Lietuviškas Velykų pavadinimas taip pat susijęs su dienos pavadinimu. Labiausiai tikėtina, kad jis kilo iš slaviškų kalbų žodžių junginio, reiškiančio Didi (didžioji) diena (naktis), kaip, pavyzdžiui, Великдень (ukrainiečių), Великден (bulgarų), Вялікдзень (baltarusių), Wielkanoc (lenkų), Velikonoce (čekų), Velikanoč (slovėnų) ir pan. Į slavų kalbas šis žodis atėjo veikiausiai iš graikų kalbos. Senovėje lietuviai vartojo vienaskaitinę formą – Velyka. Latvių kalboje analogiškas didžiosios dienos pavadinimas pavirto į Lieldienas.
Kai kas Lietuvoje bando sieti Velykų pavadinimą su žodžiu vėlė, nes tą dieną lietuviai lankydavo mirusiųjų kapus. Ši kilmė mažai tikėtina, o kildinimas vien dėl panašaus žodžio skambesio nėra pakankamas, nebent norima užsiimti žodine akrobatika ir pritempti teoriją prie savo idėjų patvirtinimo. Šiuo atveju kitokių sąsajų nei žodinis panašumas nerandama.
Tad nevartojantiems šio pavadinimo dėl neva pagoniškos kilmės, verta nurimti – tai yra normalus krikščioniškas pavadinimas. Na, o jei kažkam svarbūs išskirtinai krikščioniškų žodžių vartosena, teks nusivilti, nes tokių žodžių yra itin mažai. Pavyzdžiui, žodis adventas kyla iš antikinio imperatoriaus intronizacijos ir sudievinimo akto pavadinimo, lietuviški žodžiai Dievas ir siela yra senoviniai, siekiantys pagoniškus laikus. Jei norisi atsisakyti žodžių, kildinamų iš pagoniškų kultūrų, tektų peržiūrėti visą krikščionišką žodyną ir sukurti gana daug naujadarų.
Kad ir kaip ten būtų, sveikinu jus su artėjančiomis šventomis Velykomis – Kristaus prisikėlimo švente.