 |
| Pesacho sederio lėkštė, 20 a. pr., keramika. © VVGŽM |
Kiekvieną pavasarį viso pasaulio žydų bendruomenės švenčia tūkstantmečius skaičiuojančią šventę, per kurią prisimenamas žydų tautos išėjimas iš Egipto vergovės. Šiemet šventinė Pesacho savaitė prasidės kovo 30 d. vakare ir tęsis iki balandžio 7 d.
Žydų išėjimas iš Egipto ir tapimas laisvais žmonėmis aprašytas Biblijoje – Išėjimo ir kitose knygose. Pasak Biblijos, žydų tautą buvo pavergęs Egipto faraonas. Kad ir kaip prašomas pranašo Mozės, faraonas nesutiko paleisti žydų į laisvę, taip egiptiečiams užtraukdamas dešimt nelaimių –Dievo bausmių. Galiausiai izraelitai paliko Egiptą, o nuo besivejančios faraono kariuomenės juos išgelbėjo laiku prasiskyrusi Raudonoji jūra.
Kadangi skubėdami pasitraukti iš nesvetingo Egipto žydai nespėjo sulaukti, kol pakils užraugta tešla, per visą Pesacho laikotarpį nevalgoma jokių raugo turinčių produktų, juos keičiant macais – neraugintos tešlos paplotėliais. Religingų žydų šeimose per Pesachą įprasta ne tik nevalgyti duonos ir panašių gaminių, bet ir iš namų pašalinti bet kokius jų likučius. Dėl istorinių priežasčių Europos žydai nevartoja ir ryžių bei kitų kruopinių kultūrų, tuo tarpu Rytų žydai gali jas valgyti.
Kol stovėjo Jeruzalės Šventykla, žydų vyrai iš viso regiono traukdavo į Jeruzalę ten atnašauti. Šventyklą sugriovus, tapo įprasta Pesachą praleisti kartu su šeima ar platesne bendruomene, šventinę savaitę pradedant ir baigiant sederiu – vakariene, ant kurios stalo turi būti įvairių simbolinę reikšmę turinčių produktų, pavyzdžiui, vergovės kartėlį primenančių karčių žolelių. Per vakarą tradiciškai išgeriamos keturios taurės raudono košerinio vyno arba vynuogių sulčių, dar viena taurė vyno įpilama Mesijo šaukliui pranašui Elijui.
Per sederį hebrajų kalba skaitoma Hagada, kurią sudaro Toros fragmentai, jų aiškinimai, pasakojimai, maldos ir kiti tekstai, skirti išėjimui iš Egipto prisiminti. Kadangi vakaras neretai užsitęsia, į jį stengiamasi kuo labiau įtraukti ir sudominti vaikus. Vakarienės pabaigoje jie pakviečiami ieškoti iš anksto paslėpto maco gabalėlio – afikomano, kurį suradusio laukia apdovanojimas. Sederis tradiciškai baigiamas žodžiais „Kitais metais – Jeruzalėje“, tikintis greito Šventyklos atstatymo.
Pesachas moko kaskart iš naujo įvertinti ir branginti tai, ką turime – laisvę, bendruomeniškumą, galimybę patiems būti savo gyvenimo šeimininkais. Visus, norinčius daugiau sužinoti apie šios šventės kilmę ir tradicijas, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia į edukacinį susitikimą su lektore Natalja Cheifec balandžio 8 d. (sekmadienį) 12 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).
Chag Pesach sameach, arba linksmos Pesacho šventės!
Živilė Avital Juonytė, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus komunikacijos koordinatorė