Dar nuo antikos laikų žinomos keturios pagrindinės žmogiškos dorybės: protingumas, teisingumas, tvirtumas ir susivaldymas. Videopasakojimų cikle „Šventumo link“ pristatome, kaip šias kardinalinėmis vadinamas dorybes praktikavo XX a. Lietuvoje gyvenę šventieji.
Kodėl ir kaip susivaldymas buvo svarbus šventajai Faustinai, Dievo Gailestingumo apaštalei, gyvenusiai Vilniuje XX a. pirmoje pusėje?
Lankomės šv. Faustinos namelyje, kur šventoji gyveno, patyrė ne vieną Jėzaus apsireiškimą ir pradėjo rašyti dienoraštį. Būtent iš jo, pasak namelio kuratoriaus Petro Mackelos, galime sužinoti, kokias dorybes Faustina ugdė. Svarbiausios buvo nusižeminimas, klusnumas ir tyla.
Keliaujame į Vilniaus Rasų gatvėje esantį Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos vienuolyną, kur buvo nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas. Namų vyresnioji ses. Agnieszka Rutkowska sako: „Faustina alergiškai nekentė nuodėmių. Stengėsi vengti net mažiausių.“
„Faustinos meilė Jėzui pasireiškė per susivaldymą. Kas ir mums aktualu šiais laikais, ji labai daug mokėjo nukęsti, nutylėti“, – kalba P. Mackela.
„Faustinos susivaldymas nėra dėl susivaldymo. Ji labai gerai suprato, kas yra svarbiau – apginti save ir nusidėti aiškinantis santykius ar pasiaukoti ir išsaugoti sielos skaistumą“, – apibendrina ses. Agnieszka.