Mokiniai papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado jų tarpe ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“. Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas.
Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors pavalgyti?“ Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse.
Paskui Jėzus tarė mokiniams: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse“. Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių, ir jo vardu visoms tautoms, pradedant nuo Jeruzalės, bus skelbiamas atsivertimas nuodėmių atleidimui gauti. Jūs esate šių dalykų liudytojai“.
Apd 3, 11–26: Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių
Ps 8, 2a. 5. 6–7. 8–9. P.: Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus tavo vardas pasauly! / Aleliuja.
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytautas Rudis
Kas suskaičiuotų, kiek įvairiausiose tarptautinėse konferencijose ištarta žodžių apie taiką? Tikriausiai milijardai. O kiek tam tikslui išleista pinigų? Ko gero, tiek pat. Ar nuo to padaugėjo taikos, mažiau pralieta kraujo? Atsakymas tikriausiai atviras. Juolab, nerimą kelia kitkas. Medijos retoriškai klausia: kur 2018-aisiais gali kilti karas? Tiek kalbų apie taiką ir neišnykstantis karo pavojus.
Ne tarptautiniai forumai lemia taiką ar karą. Žmogaus širdis. Pasaulinės taikos problema glaudžiai susijusi su žmogaus širdies ramybe, su taika žmogaus širdyje.
Šv. Jonas XXIII enciklikoje „Pacem in terris“ rašė: „Pasaulis niekada nebus taikinga vieta, jei taika negyvens kiekvieno žmogaus širdyje.“ Šv. Jonas Paulius II Pasaulinės Taikos dienos proga (XVII) atkartojo: „Taika kyla iš naujos širdies.“
„Ramybė jums!“ Šiandien žmogui ir žmonėms prabyla Kristus. Šis ramybės linkėjimas – tai ypatinga ramybė – ramybė žmogaus širdyje, taika su savimi. Netekęs taikos su savimi, žmogus kaltina visus ir viską, pamiršdamas apie patį save – tą karo katilą, verdantį savo širdyje. Būtent, širdis yra tas širšių lizdas – visos ydos bei silpnybės, - kurios ir sąlygoje kovą savyje, priešų paieškas ir nuolatinį karo stovį. Ką jau kalbėt, jei tokie žmonės dar ir charizmatiniai lyderiai, įtakingi valstybės lygio veikėjai, kurių žodis lemia ginklų žvangėjimą ir kraujo praliejimą.
„Ramybė jums!“ Bet kurgi ta ramybė?
„Jėzus atsirado tarp jų“ – štai ir ramybė. Jėzus širdyje. Taiką širdžiai atneša Dievas. Taiki širdis – Dievo paliesta širdis; širdis geliama ne ydų ir silpnybių, o pilna Dievo malonės.
Širdžiai reikia Dievo. Jei širdyje nėra Dievo, nėra ramybės, tuomet randasi visos prielaidos neapykantos, keršto, pagiežos naikinančiai ugniai.
Ramybę neša dieviškasis atleidimas. Mes tai girdime kiekvieną kartą sakramentinės išpažinties metu, kai gauname išrišimą: „tesuteikia tau atleidimą ir ramybę“. Gaivinanti malonės versmė. Taika ir ramybė.
„Ramybė jums!“ Sako man. Tau. Kiekvienam. Kiek sugersim savyje Jėzaus ramybės, tiek keisime save, savo aplinką, pasaulį; tiek skleisime taikos oazę pasaulyje.
Bernardinai.lt