Jėzus kalbėjo Nikodemui:
„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus.
Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve“.
Apd 5, 17–26: Tie vyrai, kuriuos jūs buvote uždarę kalėjime, stovi sau šventykloje ir moko žmones
Ps 34, 2–3. 4–5. 6–7. 8–9. P.: Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo. / Aleliuja.
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Algirdas Kanapka
Ši Evangelijos ištrauka – tai pokalbio tarp Jėzaus ir Nikodemo tęsinys. Jėzus susieja tikėjimą su amžinuoju gyvenimu. Amžinasis – tai ne trukmės apibrėžimas, bet pobūdžio. Tai toks gyvenimas, Dievo dovana, kurio niekas negali sunaikinti, nes jis priklauso Amžinajam, – tai dieviškasis gyvenimas.
Taigi tikėti, žiūrint į nukryžiuotą Jėzų, – tai reiškia ne tik suprasti, kad kryžius yra begalinės Dievo meilės ženklas, bet ir pritarti Jo pasiūlytam požiūriui į žmogų, t. y. mylėti kiekvieną kaip Jis mylėjo.
Tikras žmogus tai tas, kuris yra pats savimi – Dievo vaikas – tas, kuris įsisavino šį gebėjimą mylėti iki galo, mylėti atiduodant net savo gyvybę.
Jėzus atėjo ne pasmerkti pasaulio, ne atstumti tų, kurie nepriima Jo meilės, ne padalinti į gerus ir į blogus, kaip darė fariziejai, bet kiekvieną išgelbėti, t. y. leisti, kad kiekviename išryškėtų ir subręstų Dievo sumanymas. Jei tikėsime Jį tokį – mes elgsimės kaip Jis.
Žinoma, visada lieka galimybė netikėti, neatsiverti Jėzaus pasiūlymui, nepriimti Jo teikiamos dovanos, nesileisti būti išgelbėtam, neleisti, kad mumyse subręstų dieviško sumanymo vaisiai. Tokia galimybė – tai slėpimasis nuo šviesos, kuri sklinda nuo kryžiaus – ryškiausios Dievo meilės išraiškos, kuri baugina, nes mylėti, reiškia atsisakyti savo egoizmo ir savo puikybės.
Bernardinai.lt