| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
Ne vienas atsimename tėvų ir senelių raginimą numestą duoną pakelti ir ją pabučiuoti. Ar šis protėvių raginimas galioja ir mūsų laikais? „Mūsų dienų paradoksas – maistas vis brangsta, bet požiūris į jį darosi vis atsainesnis. Laikas prisiminti, kaip mūsų tėvai ir seneliai brangino maistą. Ir šiandien daugeliui žmonių Lietuvoje ir kitur maistas vis dar nelengvai prieinamas. Brangenybei ne vieta šiukšliadėžėje“, – balandžio 10 d. atidarydama konferenciją „Maisto švaistymas namų ūkiuose: kaip didinti problemos supratimą“ sakė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Eurobarometro duomenimis, tik 44 proc. apklaustų lietuvių tiki, kad kiekvienas gyventojas ir namų ūkiai gali prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo, o net 88 proc. švedų yra įsitikinę, kad individų (sąmoningų vartotojų) vaidmuo yra lemiamas. Konferencija buvo surengta, siekiant supažindinti suinteresuotuosius asmenis ir neabejingus vartotojus su vertinga kitų šalių patirtimi – tų, kurios daug seniau susirūpino dėl maisto švaistymo ir jau yra išbandžiusios įvairias visuomenės švietimo strategijas, tad žino, kas veikia, o kas – ne.
Švaistydami silpniname besivystančių šalių ekonomiką ir kenkiame aplinkai
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Maisto švaistymo konferencija 2018 m. balandžio 9 d. Lietuvos Vartotojų instituto nuotrauka |
Pasak Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), siekiančios išspręsti bado problemą pasaulyje, pareigūno Roberto van Otterdijko, maisto švaistymas daro didelę įtaką globaliniam atšilimui, taip pat turi neigiamą poveikį besivystančioms šalims. Paradoksalu, tačiau mažesnės maisto kainos skatina didesnį švaistymą, galiausiai tai neigiamai atsiliepia Afrikos gamintojams.
Ar žinote, kad duonos kepalui pagaminti reikia 950 l vandens? O 1 kg jautienos reikia 15500 kg vandens, vištienos – 3900, kiaulienos – 4800 l? Pirkdamas produktą vartotojas neturi informacijos apie tai, kiek resursų reikia jam pagaminti, tad nesuka galvos dėl maisto tausojimo. Daugiausia išmetama duonos, pieno produktų ir vaisių bei daržovių, tuo tarpu mėsos ir žuvies išmetama mažiau.
Didžiausi maisto švaistytojai – net 53 procentai – yra namų ūkiai. Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkė dr. Gitana Alenčikienė, atlikusi naujausią tyrimą apie maisto švaistymą Lietuvoje, nustatė, kad vidutiniškai lietuvis išmeta 56,03 kg maisto per metus. Maisto švaistymas kainuoja: pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vienas namų ūkis dėl išmetamo maisto praranda 565 eurus per metus. Dažnam vartotojui atrodo, kad maisto švaistymas – smulki buitinė problema, tačiau Europos maisto informacijos tarybos (EUFIC) vartojimo tyrimų vadovė Sophie Hieke, apibendrinusi naujausius vartotojų elgsenos tyrimus, daro išvadą, jog daugumai vartotojų didžiausią įspūdį daro ne maisto švaistymo statistika ar poveikis aplinkai, o kitų vartotojų elgesys. Iš esmės žmonės nėra linkę maisto švaistyti, tačiau dažnam pakiša koją seni įpročiai. Pastebėta, kad visų amžiaus tarpsnių grupėse 18–24 metų asmenys yra didžiausi švaistytojai. Daug maisto išmeta vienišos moterys ir didelės šeimos su mažais vaikais.
Pasak konferencijoje dalyvavusio už visuomenės sveikatą ir maisto saugą atsakingo Europos Komisijos nario Vytenio Andriukaičio, Europos Sąjungoje per metus iššvaistoma 88 milijonai tonų maisto. Toks švaistymas kenkia aplinkai, jis generuoja 5 procentus anglies dvideginio, išmetamo į orą. Vidutinis ES pilietis kasmet išmeta 173 kg maisto, tad ES šalys išsikėlė ambicingą tikslą iki 2030 metų švaistymą sumažinti perpus. Tokį susitarimą, padėsiantį tausoti aplinką, sveikatą, skatinti ekonomiką yra pasirašiusi ir Lietuva, kuri 2019 m. pradės vykdyti maisto švaistymo mažinimo programą.
Kaip galime sumažinti maisto švaistymą?
„Gana vartoti pagal formulę: gamink, vartok, sunaudok, išmesk. Žodį „išmesk“ reikia pakeisti žodžiu „perdirbk“, – sakė eurokomisaras. Ar dažnas mūsų, žvelgdamas į produkto galiojimo datą, supranta užrašų: „tinka naudoti iki...“ („use before“) ir „geriausiai tinka naudoti iki“ („best before“) skirtumą? Šis skirtumas yra esminis, kadangi pirmuoju atveju vartotojas informuojamas apie produkto saugumą, antruoju – apie jo kokybę. Tyrimai atskleidžia, kad tik mažiau nei pusė vartotojų suvokia šį žymėjimo skirtumą.
Kaip galima sumažinti maisto švaistymą? Pasak S. Hieke, švaistymą mažinti padeda:
- planuojamų pirkinių sąrašai
- mažesnės produktų pakuotės
- teisingai suprantamas produkto galiojimo žymėjimas
- mažesniais kiekiais gaminamas maistas namuose, naudojant matavimo indus,
- mažesnės porcijos maitinimo įstaigose (pastebėta, kad būtent jose žmonės palieka daugiau nesuvalgyto maisto)
- maisto likučių saugojimas šaldytuve.
Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Skandinavijos šalys, jau seniai atkreipusios dėmesį į maisto švaistymą, ėmėsi gyventojų švietimo. Nyderlandų universitetuose įvairūs plakatai ragina studentus mažinti maisto švaistymą, Norvegijos viešbučiuose maistas patiekiamas mažesnėse lėkštėse. Pastebėta, kad didesnėse lėkštėse patiekiamos 52 procentais didesnės porcijos 135 procentais padidina išmetamo maisto kiekius. Jungtinėje Karalystėje 2007–2012 metais vykdyta kampanija „Love Food Hate Waste“ („Mylėk maistą, nekęsk švaistymo“) 21 procentu padėjo sumažinti švaistomo maisto kiekius.
Konferencijos rengėjai stebėjosi, kad ši tema nesudomino Švietimo ir mokslo ministerijos. Ne vienas pranešėjas, akcentavęs ankstyvojo elgesio ir įpročių formavimosi vaikystėje svarbą, kalbėjo apie tai, kaip svarbu vaikus kuo anksčiau pratinti tausoti maistą. Lietuvos mokyklose pradėjus tikrinti maisto kokybę televizijos reportažuose matome daugybę su maisto likučiais paliktų lėkščių. Skandinavijos ugdymo įstaigose vaikai patys pasirenka, ką dėti į lėkštę, organizuojamos išvykos į ūkius pasirinkti vaisių ir daržovių. Tokį pavyzdį galėtų perimti ir Lietuvos mokyklos ir darželiai.
Konferencijoje dalyvavusi Nyderlandų mitybos centro ekspertė Margret Ploum pasakojo apie tai, kad, rekomenduodama olandams renkantis maistą vadovautis aplinkos tausojimo kriterijais, tam pasitelkia programėles išmaniuosiuose telefonuose ir žinutes socialiniuose tinkluose. Vartotojų švietimu Lietuvoje artimiausius du metus užsiims Lietuvos vartotojų institutas, platindamas video, žaidimus, organizuodamas įvairius renginius ir mokymus bei kampanijas socialiniuose tinkluose.
Ačiū, kad valgėte!
Švedijos, kuri deda daug pastangų ragindama gyventojus nešvaistyti maisto, Malmės miesto savivaldybė 2012 m. nusprendė iki 2015-ųjų maisto atliekų rūšiavimą padidinti nuo 12 iki 40 procentų. Apie tai, kaip Malmei, kurios gyventojai kasmet išmeta 33 000 tonas maisto atliekų, drastiškai sumažinus maisto švaistymo mastus pavyko tapti vienu tausiausių miestų pasaulyje, konferencijoje pasakojo Malmės miesto savivaldos atstovė Ingela Morfeldt.
Malmės, kurioje gyvena daug imigrantų, turinčių skirtingus maitinimosi įpročius, gyventojai buvo raginami mažiau vartoti ir mažiau pirkti maisto, o jo atliekas rūšiuoti. Gyventojams buvo siunčiami laiškai, brošiūros, su jais bendravo savanoriai, dalindami specialius popierinius maišelius, skirtus maisto atliekoms. Kampanijos moto buvo pasirinktas šūkis: „Ačiū, kad valgėte“ („Tack For Maten“). Po miestą važinėjo šiuo šūkiu apklijuoti autobusai, kurių naudojamas kuras buvo išgautas iš maisto atliekų. Kampanijos rezultatas – pasiektas tikslas perdirbti 40 procentų maisto atliekų. Dar svarbiau tai, kad 70 procentų Malmės gyventojų pastebėjo šią kampaniją, o 8 iš 10 pastebėjusiųjų ją įvertino labai pozityviai.