| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministras Oscaras Stenströmas kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimu iš Klaipėdos, Visagino ir Vilniaus rajono diskutavo apie Europos integraciją, požiūrį į pabėgėlius, kokią įtaką įvairovė turi valstybės pažangai, kokiame kelyje šiandien yra Lietuva. Susitikime taip pat dalyvavo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist ir pirmasis sekretorius Samuelis Perssonas. Diskusiją moderavo projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Europa turi atsakyti į klausimą: kokia mūsų ateities vizija? Šiuo metu Kinija itin sparčiai vystosi inovacijų, ekonomikos srityse. Jei europiečiai nori būti lyderiais, siekia didesnės gerovės, turi bendradarbiauti, nustatyti ekonomikos, žmogaus teisių standartus. Čia labai svarbus Europos Sąjungos vaidmuo – turime parodyti pasauliui, kad esame ne tik prekybos rinka, bet ir valstybių bendruomenė“, – teigia p. O. Stenströmas.
Anot iš Visagino kilusios ir Vilniuje studijuojančios Aleksandros Šliachtenko, valstybės skirtingai reaguoja ir vertina procesus Europoje, pavyzdžiui, „Brexit‘ą“, atvykstančius pabėgėlius ir kt. „Manau, kiekviena valstybė pirmiausia turi būti vieninga, stipri savo viduje, tuomet ir visa bendrija bus stipri, jos nariai rūpinsis ne tik savo, bet ir bendrais reikalais“, – kalba ji. O štai moksleivė Saulė Mekionytė iš Pagirių (Vilniaus r.) teigia: „Pagrindinis dalykas, kurio šiandien Europai trūksta, yra dialogas: dialogas tarp valdžios ir visuomenės, dialogas tarp ES šalių, dialogas tarp ES ir kitų valstybių.“
Susitikimo dalyviai diskutavo, kaip žmonių įvairovė ir susikalbėjimas gali prisidėti prie valstybių gerovės, pažangos. Kaip pasakojo p. O. Stenströmas, dar prieš du šimtmečius Švedija nebuvo turtinga šalis, jos gyventojai emigravo. Darbo jėgos trūkumą kompensavo atvykėliai iš Suomijos, Graikijos. Susidūrė skirtingos kultūros, požiūriai, tačiau valstybė sparčiai vystėsi, žengė pirmyn. Po 1973 m. perversmo Čilėje 45 tūkst. šios šalies gyventojų persikėlė į Švediją, dar apie 100 tūkst. žmonių atvyko po karo Balkanuose ir, nors prireikė laiko, jie įsiliejo į bendrą Švedijos gyvenimą.
„Migracija – viena iš kūrybiškumo sąlygų. Startuoliai, burdami komandas, ieško įvairių žmonių – skirtingų lyčių, tautybių, kultūrų, patirčių, nes supranta, kad įvairovė užtikrina kūrybiškumą. Tai teigiama migracijos pusė, tačiau yra ir neigiama: naujai atvykę žmonės yra pažeidžiamiausi, jie labiau skursta, turi mažiau galimybių“, – pažymi p. O. Stenströmas.
Svarbu padėti įsilieti į visuomenę ne tik atvykėliams, bet ir megzti dialogą, veikti išvien su nuo seno šalia gyvenančiomis tautomis. „Švedija yra pavyzdys, kuriuo turėtume sekti. Tai valstybė su įvairialype skirtingų tautų bendruomene. Reikėtų pasimokyti peržengti savo nusistatymus, priimti kitus ir taip prisidėti kuriant šalies gerovę“, – kalba iš Visagino į Vilnių studijuoti atvykusi Irina Jarec.
Jai antrina ir moksleivis Šarūnas Šibirkštis iš Vilniaus rajono: „Anksčiau Švedija nebuvo itin turtinga, bet sugebėjo pakilti į tokį lygį. Lietuva taip pat bando įsilieti į pažangesnę Vakarų Europą, tačiau kol kas pas mus dar jaučiasi sovietinio palikimo šešėlis žmonių mąstyme, gyvenimo būde, – kalba vaikinas. – Iš Švedijos galime pasimokyti tolerancijos. Pas mus dar gana daug uždarumo, bet besikuriančios naujos įmonės jau suvokia, kokia svarbi įvairovė pažangai.“
Anot Irinos, Lietuva yra kelyje tikros europietiškos valstybės link. „Tai ilgas procesas. Išsivysčiusi europietiška valstybė – tai ne tik infrastruktūra, pavyzdžiui, sutvarkyti keliai, įrengtos poilsio zonos, bet ir žmonių mąstymas. Žmonėms, kurie gimė, ilgą laiką gyveno kitoje santvarkoje, sunkoka prisitaikyti prie pokyčių, dabartinis kelias, kuriuo eina Lietuva, jiems gali atrodyti svetimas, bet, manau, jis teisingas“, – sako ji.
Jau beveik metus Vilniuje gyvenančios merginos teigimu, didžiuosius miestus daug greičiau pasiekia pokyčiai, tačiau mąstymas keičiasi ir mažesnėse vietovėse. „Pažįstu žmonių, kurie studijavo ar dirbo užsienyje ir grįžo į Visaginą su naujomis žiniomis, patirtimi, tad pamažu ir čia daugėja europietiškos dvasios“, – teigia mergina.
P. O. Stenströmas jaunuolius kvietė: „Išvažiuokite porai metų į užsienį ir grįžkite su įgūdžiais.“ Kalbinti jaunuoliai tikino, kad norėtų po studijų grįžti į gimtuosius miestus, tačiau daugeliui neramu, ar jie turės ten darbą, galės pritaikyti įgytas žinias.
„Laimės jausmui didelės įtakos turi, ar tu gali įgyvendinti savo svajones, o tam svarbu ekonominė gerovė. Tačiau taip pat svarbu ir kultūra, įvairovė – tai daro miestus turtingesnius, įdomesnius. Ne mažiau svarbu ir aktyviai spręsti iššūkius, tokius kaip terororizmas, ekstremizmas, kartu suteikiant žmonėms daugiau galimybių, gerinant kokybiško išsilavinimo prieinamumą“, – kalbėjo p. O. Stenströmas.