 |
|
EPA nuotrauka |
Šventosiose Mišiose Šv. Mortos namų koplyčioje ketvirtadienį popiežius Pranciškus kalbėjo apie tikėjimo perdavimą.
Tikėjimas nėra informacijos perteikimas, bet širdies parėmimas Jėzaus Kristaus tikėjimu. Neįmanoma to padaryti mechaniškai. Tai ne tas pat, kaip atmintinai išmokti tekstą: Imk knygą, išmoksi, tada bus galima krikštyti... ne. Yra kitas tikėjimo perdavimo kelias: turime perduoti tai, ką gavome. Krikščioniui tikras iššūkis, kad jis būtų vaisingas tikėjimo perdavime. Tai iššūkis Bažnyčiai, kad būtų vaisinga motina, kuri gimdo vaikus tikėjime.
Tikėjimo perdavimas nėra prozelitizmas, o kur kas kilnesnis dalykas: tai nėra tas pat, kaip bandymas surasti žmonių, kurie paremtų futbolo komandą arba kultūros centrą. Bendrai tai priimtina, tačiau tikėjimo reikaluose prozelitizmas nepriimtinas. Teisingai pasakė Benediktas XVI: „Bažnyčia auga ne prozelitizmu, o patrauklumu.“ Tikėjimas perduodamas patrauklumu, t.y. liudijimu.
Liudijimas sukelia smalsumą žmogaus širdyje, o tada Šventoji Dvasia padaro savo. Bažnyčia tiki patrauklumu, auga patrauklumu. Tikėjimo perdavimas vyksta liudijant, iki kankinystės.