 |
Jau šį sekmadienį prie balsadėžių Austrijos rinkėjai spręs, kam patikėti šalies vairą ateinantiems penkeriems metams. Šiuos rinkimus vertinti reikėtų ir kraštutinės dešinės kilimo Europoje kontekste – vėl laukiama gero jų rezultato, nors pergalė turėtų atitekti tradicinei dešinei. Rinkimai yra pirmalaikiai – didžioji kairiųjų ir dešiniųjų koalicija iširo dėl nesutarimų mokesčių klausimais.
Austrija turės jauniausią visų laikų premjerą?
Sebastianui Kurzui vos 31 metai, tačiau jis jau turi užsienio reikalų ministro darbo patirties (juo tapo būdamas 27-erių) ir yra realiausias kandidatas tapti šalies premjeru. Visgi, kad juo taptų, Liaudies partijos (OVP) pirmininkui turbūt reikės radikalios Laisvės partijos (FPO) paramos. S. Kurzas kol kas nesutiko atmesti tokios galimybės, teigdamas, kad Europa neturi kištis į Austrijos vidaus reikalus ir spausti OVP ieškoti kitų alternatyvų.
Tiesa, kol kas partijos lyderis daro viską, kad OVP pritrauktų potencialius radikalų rinkėjus – žada mažinti išmokas migrantams, daug prisidėjo prie to, kad sumenko Balkanų migracijos kelio reikšmė, nori stiprinti Europos Sąjungos sienų kontrolę, o nenorintiems lankyti integracijos kursų migrantams žada skirti baudas. Dėl savo laikysenos migrantų atžvilgiu, kuri kai kuriais požiūriais primena Viktoro Orbano, tačiau yra švelnesnė, kartais jis pavadinimas tarpine Angelos Merkel ir Vengrijos premjero versija.
S. Kurzas seka europinėmis tendencijomis. Formaliai OVP net nedalyvauja rinkimuose – formuojamas atviras nepartiniams „Sebastiano Kurzo sąrašas“, kurį Liaudies partija tik remia. Sąrašą puošia ir buvusi Mis Austrija, sportininkai, mokslininkai ir net nuosavas skvernelis – buvęs aukštas policijos pareigūnas.
S. Kurzui tenka susidurti ir su sąmokslo teorijomis. Keletas „Facebook“ paskyrų teigia, jog jis stengiasi, kad į šalį atvyktų kuo daugiau migrantų ir gauna pinigų iš prieštaringai vertinimo milijonieriaus George'o Soroso. Daugelio nuomone, tai gali būti kairiųjų šmeižto kampanijos dalis – paskyras administruoja Talis Silbersteinas, buvęs socialdemokratų kanclerio Christiano Kerno patarėjas. T. Silberstainas panašių „juodųjų technologijų“ yra ėmęsis ir per 2005 m. Bolivijos prezidento rinkimus. Jau dabar ši rinkimų kampanija vadinama nešvariausia istorijoje. Nepaisant visko, OVP turėtų gauti apie trečdalį balsų.
Kraštutinei dešinei žadama sėkmė
Nors FPO vargu ar taps rinkimų nugalėtojais, jiems žadama antra vieta būtų puikus rezultatas. 6-ajame XX a. dešimtmetyje buvusio SS pareigūno Antono Reinthallerio įkurta politinė jėga tikisi tapti ta, nuo kurios priklausys, kas valdys šalį. Santykiai tarp istorinių didžiųjų partijų tokie prasti, kad šį kartą didžiosios koalicijos scenarijus yra sunkiai įsivaizduojamas.
Partijos jėgą parodė ir pernykščiai prezidento rinkimai, kurių antrajame ture FPO kandidatas Norbertas Hoferis gavo 47 % balsų. Tai geriausias kraštutinės dešinės rezultatas Europoje po Antrojo pasaulinio karo. FPO mėgina keisti savo ksenofobišką reputaciją – vis dažniau atkreipia visuomenės dėmesį į antisemitizmo blogį, iš partijos pašalino narį, kuris viešoje vietoje pademonstravo nacistinį pasisveikinimą. Visgi Vienos žydų bendruomenė į retorikos pokyčius žvelgia atsargiai.
FPO siūlo savo šaliai jungtis prie Višegrado šalių, kurios pasižymi atsargiu požiūriu į imigraciją, grupės. Partijos programos ašis antiimigracinės nuostatos, euroskeptiškumas ir islamofobija. Kampanijos metu FPO susilaukė ir atsako – Vienoje buvo suorganizuotas simbolinis balsavimas 2 000 Austrijos gyventojų, kurie neturi šalies pilietybės.
Apklauoss FPO žada daugiau negu ketvirtadalio rinkėjų palakymą.
Po ilgo laiko socialdemokratai pralaimės
Socialdemokratai (SPO) Austriją valdo nuo 2006 m. Dabar rinkėjai turėtų juos nubausti ir nubokšti į trečią vietą. Nors ir startinės pozicijos rinkimų kampanijos pradžioje nebuvo geros, smūgį SPO sudavė T. Silberstaino skandalas. Į priešininkus nukreipta kampanija šalyje ilgą laiką buvo tabu, todėl reakcija šalyje buvo labai stipri. Tad skandalas privertė savo postą palikti SPO kampanijos vadovą. Žalos partijai padarė ir vienas Žaliųjų partijų įkūrėjų Peterio Pilzo sprendimas sukurti savo sąrašą rinkimams, kuris pritraukė nemažai SPO aktyvistų.
SPO nemažai dėmesio skiria Europos klausimams. C. Kernas teigia, jog populistinių partijų sėkmė Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje rodo, jog reikia reformuoti Europos Sąjungą. Jis taip pat palaiko „dviejų greičių Europą“, kurioje niekas nekliudytų šaliai rinktis gilesnę integraciją. Tačiau jis, kaip ir dešinieji, pasisako už griežtesnę išorinių sienų ir imigracijos kontrolę.
Birželį socialdemokratai atsisakė trijų dešimtmečių nuostatos niekada nesijungti į koaliciją su FPO. C. Kernas teigia, jog jeigu pergalė iškovota nebus, SPO dirbs opozicijoje. Pagal apklausas, pergalės tikimybė menka – realu gauti 22–27 % balsų.
Liberalai ir žalieji taip pat dirbs parlamente
Be trijų didžiųjų partijų, parlamente savo atstovų turėtų turėti dar trys mažesnės partijos Naujoji Austrija ir Liberalų forumas (NEOS), Žalieji ir Peterio Pilzo sąrašas. Jų palaikymas svyruoja tarp 5–6 %, kad patektų į parlamentą, reikia gauti bent 4 % balsų.
Liberali proeuropietiška, verslui palanki NEOS partija siūlo daugiau dėmesio šalyje skirti mokslui ir šioje srityje pasivyti kaimyninę Šveicariją. Taip pat ragina šalyje dažniau rengti referendumus, mažinti nuosavybės mokesčius. Partija įkurta 2012 m. ir jau po metų pateko į šalies parlamentą.
Lygybė, socialinis teisingumas ir pokyčiai energetikoje yra pagrindinės Žaliųjų idėjos. Vos prieš metus ilgametis partijos lyderis Alexanderis van der Bellenas buvo išrinktas šalies prezidentu. Tačiau dabar Žalieji negali būti tikri, ar pateks į parlamentą. Ją skaldo vidiniai nesutarimai – iš partijos pašalinta visa jaunimo organizacija. Smūgį partijai sudavė ir tai, jog dėl sveikatos šiemet pasitraukė populiari jos lyderė Eva Glawischnig. Be to, P. Pilzo įkurta nauja populistinė kairioji partija taip pat sumažins Žaliųjų palaikymą.
Šį vieną iš Žaliųjų partijos steigėjų kurti savo politinę jėgą paskatino tai, jog jam partijos sąraše buvo numatyta žemesnė pozicija, negu P. Pilzas pageidavo. Jam pavyko pritraukti politikų ne tik iš savo buvusios partijos, bet ir SPO. Analitikai apibūdina partiją kaip kairiuosius populistus, itin daug dėmesio P. Pilzo partija žada skirti kovai su korupcija. Naujo darinio šansai patekti į parlamentą yra neblogi.
Laisvės partija neišvengiamai bus valdžioje?
Įtampa tarp pagrindinių tradicinių šalies partijų veikiausiai atves į tokią padėtį, kad sunku įsivaizduoti koaliciją be FPO. Trys mažosios partijos gaus tiesiog per mažai balsų, kad vyriausybę galėtų formuoti kas nors kitas, o ne dvi iš trijų didžiųjų partijų.
Veikiausiai net ir tuomet, jeigu absoliučiai sensacingai laimėtų SPO, Laisvės partija jiems būtų labiau pageidaujami partneriai negu OVP. Ši situacija FPO ir yra palankiausia. Jie jau dabar esmingai veikia kitų partijų pozicijas politiniame lauke, o dabar bus ir tie, nuo kurių priklausys, kas ateinančius penkerius metus valdys šalį. O tai veikiausiai bus OVP ir FPO sąjunga.