 |
| Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL |
XFM radijo laidoje „Lyderystės klubas“ lankėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuris maloniai pasidalino mintimis apie asmeninę ir politinę lyderystę, papasakojo apie žmones, pakeitusius jo gyvenimą, ir ženklus, kuriuos išmoko skaityti.
Neplanavo būti lyderiu
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad kalbėti apie asmeninę lyderystę sunku, nes pats niekada neplanavo kam nors vadovauti. Tačiau visada tvirtai žinojo, ko nori profesinėje veikloje.
„Įdomu tai, kad aš niekada neplanavau būti lyderis, bet visada žinojau, ko norėčiau profesine prasme – būti gydytojas. Galbūt tai susiję su artima giminaite, kuri visuomet mane įkvėpdavo. Bet juk gydytojas taip pat yra lyderis? – svarsto ministras. – Aš be ypatingo plano ėjau, kur mane traukia. Tiesiog reikiamu laiku reikiamoje vietoje atsirasdavo žmonių, kuriuos jei ne lyderiais, tai mokytojais galima būtų pavadinti ir kurie parodydavo kelią, kaip reikia keliauti, Arba susiklostydavo tam tikros aplinkybės, kuriose jausdavausi atsidūręs savo vietoje. Tikintys pasakytų, kad tokia Dievo valia. Stengiuosi niekada nesiskųsti dėl savo pasirinkimų, nes tai tiesiog neturi prasmės. Jeigu kas nors nepatinka, mes esame laisvi daryti kitaip. Kai gyvenime pasitaiko progų realizuoti savo idėjas, manau, neatsakinga atsisakyti jų. Žinoma, gal dabar per daug iššūkių, pavargstu kartais. Bet sakoma, kad Dievas neduoda tokios naštos, kurios žmogus negalėtų panešti. Vadinasi, turiu tokią, kurią galiu nešti. Ir visiškai man patinka.“
Susirgo visuomenės sveikata
A. Veryga sako, kad sutiko daug žmonių, turėjusių įtakos pasirinkimams. Jis prisiminė situaciją, visiškai į kitą pusę pakreipusią jo gyvenimą: „Aš studijavau mediciną ir ketinau būti rimtas gydytojas neurologas. Tačiau kartą sutikau Tomą, kuris manęs paklausė, gal mane domina visuomenės sveikata, rūkymo prevencija, kuri net doktorantūros studijų tema galėtų būti. Tąkart pamaniau, kad tai – visiškai nerimta. Bet Tomas nepaliko manęs ramybėje. Jis turėjo kantrybės, užsispyrimo suvesti mane su kitais žmonėmis, nuvežti į Europos tabako kontrolės konferenciją ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) mokymus, kuriuose susirgau visuomenės sveikata. Tai buvo ne plepalų, bet mokslo lygis, klausiau mokslininkų, daug pasiekusių kitose šalyse. Supratau, kad net vienu įstatyme pakeistu žodžiu galima išgelbėti daug gyvybių, per visą profesinę karjerą gydytojas negalėtų nė šimtosios dalies padaryti. Tai mane užkrėtė ir sukėlė tokį susidomėjimą, kad doktorantūros studijoms pasirinkau visuomenės sveikatos temą, tik vėliau studijavau psichiatriją kaip susijusią su priklausomybėmis, tapau specializuotu gydytoju. Taigi ši situacija – labai konkretus pavyzdys, kaip žmogus manyje kažką įžvelgė ir nepaliko ramybėje, nors sakiau ne. Jis buvo ir mokytojas, ir įkvėpėjas.“
Sprendimai – kaip paskola
Kiekvieno gyvenime pilna įvairių ženklų, tačiau ne visada juos pastebime.
„Esu iš tų laimingųjų, kurie išgirsta ir pamato siunčiamus ženklus. Sudėtinga juos nupasakoti. Gyvenime ateina momentų, kai turi apsispręsti ir rinktis. Politika man neatrodė patraukli, nemaniau, kad galiu su ja sieti gyvenimą. Priešingai – maniau, kad kaip nevyriausybininkas, mokslininkas galiu padaryti daug daugiau. Vis dėlto mane perkalbėjo. Kaip tik tuo metu daug dalykų rodė, kad ten, kur esu, nebegaliu tiek padaryti, kiek padaryčiau būdamas politikoje. Supratau, kad gailėsiuosi, jeigu atmesiu šį pasiūlymą. Galima kritikuoti ir reikalauti, bet visiškai kas kita padaryti pačiam. Abejojau, nors buvo ženklų, paraginimų, aplinkybių. Sprendimų priėmimas labai panašus į paskolą: iš pradžių skaičiuoji, kokios palūkanos ir pan., bet kai paimi, jau galvoji, kaip kuo greičiau atiduoti. Sudėtinga tik kol svarstai. Kai būna labai sunku, tiesiog nueinu į Mišias ir prašau atsiųsti ženklų, kuriuo keliu eiti. Negaliu skųstis, kelias po truputį dėliojasi. Komplikuotas, visko būna, bet nesiskundžiu“, – sako A. Veryga.
Įkvėpimo šaltinis
Sveikatos apsaugos ministras prisiminė, kad pirmąkart gavęs kvietimą dalyvauti Lyderystės konferencijoje, jį vertino gana skeptiškai.
„Niekas nevyksta šiaip sau. Gyvenime sutinki daug žmonių, kurie bando kai ką pasakyti. Sulauki daug kvietimų, bet ne visur eini, nes nepakanka laiko. Du žmonės mane įtikino nueiti į Lyderystės konferenciją. Kai sužinojau pranešimų formatą, pamaniau, kad tai nieko nesudomins, juk vaizdo įrašus galima ir namie pažiūrėti. Ir apskritai kas galėjo sugalvoti tokią nesąmonę? Dabar manau, kad konferencija buvo vienas iš labiausiai įkvepiančių dalykų, stengiuosi kasmet joje dalyvauti. Ypatingas renginys su ypatingu turiniu, matyt, organizatoriai sugeba atrinkti pranešėjus. Verta paklausyti nepaprastų istorijų ir dalyvauti diskusijose. Manau, kad ši konferencija gali būti įkvėpimo šaltinis ir padrąsinimas abejojantiems.“
Apie lyderystę šeimoje
Paklaustas apie lyderystę šeimoje, sveikatos apsaugos ministras atsakė nežinantis, ar jis yra sėkmingas tėtis ir vyras, esą to reikėtų pirmiausia paklausti vaikų ir žmonos. Tačiau dabar būtent šeimai jam labiausiai trūksta laiko.
„Aišku, dabar labai skriaudžiu šeimą, blogai dėl to jaučiuosi. Būtent šis aspektas buvo vienas iš didžiausių stabdžių ir argumentų, ar verta eiti į politiką, – teigia A. Veryga. – Kai tampi viešu asmeniu, matoma tampa ir šeima. Tokia yra kaina. Be to, sumoki ir kitą kainą – laiką, kurį tu gali leisti su šeima. Ministrui laisvalaikio lieka nedaug. Tad jį visą stengiuosi skirti šeimai. Dukros kartais priekaištauja, kad labai vėlai grįžtu. Vaikams sudėtinga paaiškinti. Šeima jau prisitaikė. Tačiau kažkokiu ypatingu sėkmės modeliu negaliu pasidalinti. Stengiuosi gyventi teisingai ir visur rodyti pavyzdį – kažko nevartoju, neviršiju greičio ir pan. Mano supratimu, tai ir yra mano indėlis, pareiga parodyti, kaip turėtų būti. O kaip vaikai apsispręs – jų reikalas. Lyderystė šeimoje, mano supratimu, ir yra parodyti bei gyventi taip, kaip deklaruoji. Labai lengva mokyti kitus, bet sunku daryti, kaip sakai. Aš taip suprantu savo pareigą.“