 |
| Tomo Karolio Kucharskio iliustracija |
Ar gali tėvų skyrybų patirtis vaikams netapti sprogimu, į šipulius suskaldančiu iki tol savaime suprantamais laikytus kasdienybės ritualus? Šiuo metu JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose valstybėse populiarėja šeimos gyvenimo po skyrybų organizavimo būdas, kuriuo tėvai siekia kuo labiau stabilizuoti vaikų gyvenimą poskyrybiniu laikotarpiu. Jis vadinamas „paukščių lizdo“ metodu (angl. nesting, bird nesting).
Tikslas – kuo mažiau traumuoti vaikus po tėvų skyrybų jiems suteikiant galimybę likti gyventi senuosiuose šeimos namuose ir palaikyti nuolatinį bendravimą kasdienybėje su abiem tėvais.
Kaip rašo „The New York Times“, šio vaiko centrinio pasirinkimo esmė, kad vaikai gyvena sau įprastuose namuose („lizde“), o tėvai pasiskirsto pamainomis (pvz., kas savaitę) ir paeiliui tai atsikrausto, tai išsikrausto iš „lizdo“, kad jame savo pamainos metu būtų su vaikais ir rūpintųsi jų poreikiais. Atrodo, sunkiai įgyvendinama ir tėvų gyvenimus chaosu paverčianti idėja? Bet pagalvokit, o kaip jaučiasi vaikai, po skyrybų kas savaitę kraustydamiesi tai į tėčio, tai į mamos namus? „Paukščių lizdo“ atveju šiuos nepatogumus sau prisiima suaugusieji, taip vaiko ar vaikų gyvenimo stabilumą iškeldami į pirmąją vietą.
Egzistuoja daug „paukščių lizdo“ metodo variacijų, kiekviena šeima šį gyvenimo po skyrybų būdą pritaiko savo poreikiams ir galimybėms. Vienos šeimos turi išlaikyti net tris skirtingas erdves gyvenimui (po vieną išsiskyrusiems tėvams ir dar atskirą – vaikams), kai tuo metu kitos šeimos mėgina atskirus gyvenimus organizuotis tuose pačiuose namuose. Vieniems tai – laikinas skyrybų situacijos sprendimas, kitiems jis puikiai pasiteisina ir yra tęsiamas, kol vaikai suaugs.
 |
| Ūlos Šveikauskaitės iliustracija |
Žinoma, „paukščių lizdo“ metodas nėra pats lengviausias ir paprasčiausias šeimos poskyrybinio gyvenimo organizavimo sprendimas. Jam palaikyti reikia nemažai sąlygų. Visų pirma skyrybos turi būti brandžios, o buvusių sutuoktinių santykiai – kolegiški. Šis būdas reikalauja tolygaus abiejų sutuoktinių įsitraukimo į rūpinimąsi vaikais, jis jokiu būdu netiks įsivaizduojantiems, kad tik vienas iš tėvų yra atsakingas už vaikų buities palaikymą.
„Paukščių lizdo“ metodas iš tėvų reikalauja disciplinos, gero organizuotumo, taisyklių laikymosi ir išsiskyrusiųjų gebėjimo sutarti dėl kasdienių vaikų gyvenimo klausimų. Jis netinka konfliktiškiems, kontroliuoti linkusiems, vienas kitu nepasitikintiems buvusiems sutuoktiniams, kurių santykiai kupini pykčio ir nuoskaudų.
Vis dėlto, nepaisydami minėtų sunkumų, gana daug šiuolaikinių tėvų išsivysčiusiose pasaulio valstybėse apsisprendžia taikyti būtent tokį gyvenimo po skyrybų modelį. Pagrindiniai jo populiarumo argumentai – vaikų gerovė ir didesnis jų gyvenimo stabilumas. Be to, „paukščių lizdo“ metodas ne tik šiek tiek stabilizuoja poskyrybinius vaikų išgyvenimus, bet ir suteikia daugiau lygybės abiem tėvams.
„Paukščių lizde“ vienas iš tėvų netampa tik proginiu, savaitgaliniu ir atostoginiu tėvu, „tėvu-išteklių tiekėju“, bet gali rūpintis vaikais lygiomis teisėmis su antruoju iš tėvų. Todėl šis modelis labiausiai pasiteisina išsiskyrusioms šeimoms, kuriose abu tėvai intensyviai ir lygiomis teisėmis įsitraukia į vaikų priežiūrą bei tiems, kurie dėl vaiko gerovės pasiryžę prisiimti nemažų finansinių, organizacinių ir laiko įsipareigojimų.
 |
| Ūlos Šveikauskaitės iliustracija |
Kaip bendrauti su vaikais skyrybų metu ir po jų – „Bendrakeleivių“ paskaitose
Kaip skirtingo amžiaus vaikus paruošti tėvų skyryboms, kad kuo mažiau būtų pakenkta jų raidai? Kaip likti tėčiu/mama po skyrybų? Pagaliau – kaip būti pakankamai geru patėviu/pamote? Tai tik maža dalis klausimų, į kurios bus atsakyta Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ seminaruose tėvams apie bendravimo su vaikais ypatumus skyrybų metu ir po jų.
Patyrusių psichologų komandos parengti seminarai suplanuotos tuo pačiu metu, kaip ir „Bendrakeleivių“ grupė 7–10 metų vaikams, kurių tėvai išsiskyrė, tačiau jose gali dalyvauti visi norintieji, laisvai pasirinkdami jiems aktualią temą.
Kaip žinią apie tėvų skyrybas priima jaunesni ir vyresni paaugliai ir kaip pasireiškia jų reakcijos į krizę – spalio 27 d. paskaitoje kalbės individualiosios psichologijos konsultantė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė. Psichologas Andrius Gota lapkričio 3 d. vyrus pakvies pasikalbėti tema „Kaip likti tėčiu po skyrybų“.
Lapkričio 10 d. Skyrybų krizės etapus apžvelgs psichologė Asta Groblytė, Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ vedusi išėjimo iš skyrybų krizės grupes.
Lapkričio 17 d. užsiėmimo tema – „Tėvų tarpusavio bendravimas skyrybų metu vaikų labui. Vaikai kaip atskira skyrybų plano dalis: kaip gyventi, bendrauti, ribos ir lankstumas“. Su tėvais apie tai kalbėsis R. Kardaitė-Vėlyvienė.
Lapkričio 24 d. į atvirą paskaitą kviečiami besiskiriančių ar išsiskyrusių porų artimieji. Praktinį užsiėmimą „Kaip giminės ir artimieji gali palengvinti skyrybų patirtįvaikui“ ves psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė. Gruodžio 1 d. ši specialistė kalbės tema „Bendravimas su vaiku: aktyvus klausymas ir konfliktų sprendimas“.
Gruodžio 8 d. planuojama psichologo A. Gotos paskaita „Kaip būti pakankamai geru patėviu/pamote“. Kaip likti mama po skyrybų, gruodžio 15 d. su paskaitos dalyviais diskutuos R. Kardaitė-Vėlyvienė. Gruodžio 22 d. ji ves užsiėmimą „Savaitgalinių ir nuolatinių tėvų iššūkiai“.
Prieš 17 metų Vilniuje veiklą pradėjusių „Bendrakeleivių“ tikslas – ne tik padėti skyrybų krizę išgyvenantiems suaugusiems ir vaikams. Vilniuje renkama grupė pakartotinėje santuokoje gyvenančioms poroms, kurių skyrybų rizika ypač didelė, į užsiėmimus kviečiami suaugusieji, patyrę santykių nedarną ar skyrybas tėvų šeimoje. Atpažinti skyrybų vaikus ir jiems padėti seminaruose, kurie vyks Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir kituose miestuose, mokysis mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai, administracijos darbuotojai.
Daugiau informacijos apie „Bendrakeleivių“ veiklas, taip pat – registracija į grupes ir seminarus tėvams apie bendravimo su vaikais ypatumus skyrybų metu ir po jų rasite čia.
Teksto autorė sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė rašo tinklaraštį Pterodaktilis, daugiau jos tekstų galim rasti čia.