Kalnas dėl savo didingumo ir nepajudinamumo visada buvo laikomas Dievo įvaizdžiu. Jis – ir susitikimo su Dievu vieta. Nors kopimas dažnai būna malonus, leidžia gėrėtis vis naujais kraštovaizdžiais, tačiau neretai būna ir sunkus, pareikalauja daug ištvermės ir užsispyrimo.
Panašiai yra ir su malda, kurioje vienijamės su Dievu: reikia ištvermės, kryptingo darbo ir tik jį atlikus mums netikėtai atsiveria dangus: Dievo pajautimas, atgaiva jame.
Atsimainymo akimirką mokiniams Viešpats leidžia pamatyti savo šlovę. Panašias džiugias akimirkas visada stengiamės sulaikyti, jas pratęsti. Tačiau gyvenime būna ir tokių momentų, kai viską tarsi pridengia debesis, nieko nematome, nelabai suprantame, kaip turėtume elgtis. Ką daryti tokiose situacijose?
Homilijos autorius – kun. Andžej Šuškevič, Vilniaus šv. Juozapo seminarijos rektorius.