 |
| Atleidimas. Sofiya Inger |
Jėzus bylojo:
„Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite, ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.
Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į glėbį. Kokiu saiku jūs seikite, tokiu jums bus atseikėta.“
Dan 9, 4b–10: Mes darėme nuodėmes ir neteisybes
Ps 79, 8. 9. 11. 13. P.: Viešpatie, mokėk mums ne pagal mūsų kaltybes.
† Lk 6, 36–38: Atleiskite, ir jums bus atleista
Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas SJ
Šioje Evangelijos ištraukoje Jėzus kalba apie meilę priešams. Tai sunkiausias jo reikalavimas.
Neretai mums sunku parodyti meilę savo šeimos nariams ir draugams, netgi tinkamai mylėti pačius save. Bet reikalavimas daryti gera tiems, kurie mūsų nekenčia, laiminti tuos, kurie mus keikia, ir melstis už tuos, kurie su mumis blogai elgiasi, pranoksta mūsų žmogiškas pastangas. Jėzus pateikia dvi priežastis, kodėl turėtume neteisti, nesmerkti ir atleisti. Pirma, taip elgtis būtų išmintinga žmogišku požiūriu: „Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems.“ Antra, rodydami gailestingumą, mes tampame panašūs į Dievą. Jėzus kviečia į gyvenimą žvelgti ne siauru žmogišku, bet plačiu dievišku žvilgsniu. Dievas myli ir gailisi teisiųjų ir nusidėjėlių. Būdami gailestingi atstovaujame Dievui pasaulyje.
Tokią gailestingą meilę regime paties Jėzaus gyvenime. Anais laikais teisieji turėdavo vengti bendrystės su nusidėjėliais, kad nesusiteptų. Tačiau Jėzaus tokių santykių nevengė. Jis su nusidėjėliais vaišinosi prie vieno stalo. Tai piktino fariziejus. Jėzaus svečiavimasis nusidėjėlių namuose jiems buvo nepriimtinas. Evangelijoje pagal Matą skaitome: „Kai Jėzus sėdėjo namuose prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie sėdėjo šalia jo ir jo mokinių.“ Fariziejai kaltino Jėzų sakydami: „Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis.“ Tačiau jis atsakydavo: „Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai.“ Jo palyginimai apie paklydusią avį, pamestą drachmą ir sūnų paklydėlį byloja, kad Dievas yra gailestingas nusidėjėliams, kad „danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio, negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų“.
Mes, kurie laikome save Kristaus sekėjais, privalome puoselėti gailestingumą, nors tai daryti išties nėra lengva. Apaštalas Paulius, sekdamas Kristumi, sako: „Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.“ O apaštalas Jonas, vadovaudamasis ta pačia Dvasia, rašo: „Bet jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė.“
Kas gali pakeisti žmogaus širdį? Kokia jėga gali priešą paversti draugu? Tikrai ne kerštas. Neapykanta irgi nepadarys priešo palankesnio mums. Tik gailestinga meilė pajėgi tai padaryti.
Bernardinai.lt