„Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.
Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: 'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'. Protingosios atsakė: 'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite'. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: 'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!' O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!' Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.
Išm 4, 7–15: Sulaukti senatvės – tai kilniai gyventi
arba 2 Mak 12, 43–46: Jis pasielgė labai gerai ir kilniai, kadangi galvojo apie prisikėlimą
Ps 23, 1–3. 4. 5. 6. P.: Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu, aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.
arba Ps 103, 8. 10. 13–14. 15–16. 17–18. P.: Viešpats išgelbi teisiuosius.
Rom 5, 5–11: Nuteisinti jo krauju, mes būsime jo išgelbėti nuo rūsčios bausmės
arba Rom 6, 3–9: Pradėkime gyventi atnaujintą gyvenimą
Evangelijos komentaro autorius kun. Vytautas Brilius
Ateina valanda, kai kiekvienas žmogus sulaukia susitikimo su Viešpačiu, kaip tos mergaitės sulaukė jaunikio. Bažnyčia moko, kad aliejus, kuriuo vienos mergaitės apdairiai apsirūpino, o kitos nepagalvojo, yra tikinčiųjų gerieji darbai šioje žemėje. Visi esame kelyje susitikti Viešpatį ir turime rūpintis, kad gerų darbų nestokotume, kitaip tariant, kad mūsų tikėjimas neliktų vien vidiniu žinojimu, nuostata ar jausmu, bet būtų matomas pasaulyje gerųjų darbų šviesa. Palyginime apie žmogaus susitikimą su Dievu Jėzus nurodo į kažkokią „žiburių liturgiją“, kur jaunikis į pokylio vietą atvyko apsuptas žiburių procesijos, o mergaitės su žibintais jį pasitinka. Jėzus dar kalbėjo, kad žmogus, įkūręs savo sieloje tikėjimo ir meilės žiburį, neturi jo laikyti paslėpęs vien sau, bet privalo aukštai iškelti, kad jo šviesa būtų plačiai matoma. Tikintieji, būdami su Jėzumi Dievo šviesa šiame pasaulyje, tą šviesą skleidžia būtent savo geraisiais darbais, jais paliudydami savo tikėjimą. Palyginime neišmintingosios mergaitės neturėjo galimybės aliejaus gauti iš savo išmintingųjų draugių. Tai būtų nurodymas į tai, kad po gyvenimo sutikus Viešpatį, įmanoma džiaugtis tik tuo gėriu, kurį išmintingai savo gyvenime sukaupei. Iš tikrųjų Dievas dažnai laužo savo bausmės pažadus ir atveria gailestingumo vartus, todėl leidžia tikintiesiems padėti jų neišmintingiesiems broliams bei seserims ir jų gyvenimo trūkumus papildyti daugybe būdų, pasiekiamų per Bažnyčios gyvenimą. Todėl tikimės laimingoje amžinybėje išvysti ir tuos, kurių ten lyg ir neturėtų būti. Ne vien tikimės, bet savo malda ir darbais dovanojame jiems išganingąjį aliejų.
Bernardinai.lt