 |
| Judita Vivas. |
Prieš dvylika metų išvykusi studijuoti scenos menų į Kento universitetą, apsigynusi jame daktaro disertaciją, galiausiai iš akademinio gyvenimo pasukusi laisvos menininkės keliu Judita Vivas pirmąkart savo kūrybą pristatys savo gimtajame mieste Vilniuje. Šiam jaudinančiam įvykiui kūrėja pasirinko savo monospektaklį „Seven Petticoats, arba hiena su septyniais apatiniais“.
Vos dvidešimties J. Vivas pajuto, kad turi keisti savo gyvenimą – jai norėjosi nepriklausomybės, naujų pojūčių, naujų pažinčių, atėjo laikas atrasti save. Išvyko į Anglijos pietryčiuose esantį garsų, tačiau nedidelį Kenterberio miestą, jame įstojo į Kento universiteto teatro studijas. Po studijų J. Vivas savo kelią rado neiškart. Trejus metus skyrė daktaro disertacijos rašymui, tapo meno mokslų daktare, dėstė universitete. Tačiau poreikis kurti niekur nedingo.
„Tikrąjį užsidegimą ir aistrą darbui jaučiu dirbdama praktinius darbus: kai dėstau fizinį teatrą, kai vedu praktinius užsiėmimus, kai improvizuoju, kai kuriu pati ar bendradarbiauju su kitais menininkais“, – sako Judita Vivas.
Į Lietuvą ji atveža kartu su režisieriumi Johnu Brittonu ir dramaturge Rosemary Klich kurtą monospektaklį „Seven Petticoats, arba hiena su septyniais apatiniais“. Spektaklis grįstas Mary Wollstonecraft, XVIII a. britų rašytojos, filosofės ir vienos pirmųjų feminisčių, gyvenimo istorija. Audringas šios moters gyvenimas prabėgo daug keliaujant: ji gyveno Prancūzijoje revoliucijos metais, kartu su nesantuokine dukrele apkeliavo Skandinaviją. Spektaklis nėra chronologiškas Mary gyvenimo pasakojimas, nors jame naudojamas kritinis jo įvykis: nelaiminga meilė ir bandymas nusiskandinti nušokant nuo Putney tilto Londone.
„Mane seniai domina stiprios, kūrybingos, gana ekscentriškos, kartais net išsišokėlės moterys, ypač jei jos nesilaiko savo laikotarpio ar visuomenės sukurtų normų ir taisyklių. Pradėjusi daugiau skaityti apie Mary dar suvokiau, kad ne viskas taip paprasta. Šios stiprios išsišokėles, kuriomis taip žavimės, buvo ne tik stiprios. Jose buvo daug silpnybių, jos irgi buvo emocingos, sutrikusios, nepaisydamos savo feministinių įsitikinimų nelaimingai įsimylėdavo ir dėl to net bandydavo žudytis. Tik istorija ir savotiška šių istorinių personažų mitologija dažnai ištrina tokias silpnybes, lieka tik idealai“, – sako J. Vivas.
Mary ekscentriška prigimtis, kova už moterų išsilaisvinimą ir teises atsispindi jos knygoje „Moterų teisių apgynimas“ (Vindication of the Rights of Women). Intelektuali, neprisitaikiusi prie savo aplinkos Mary Wollstonecraft buvo vadinama „hiena su apatiniais“ (hyena in petticoats). Jai tiktų vardas Frankenšteino močiutė, nes jos duktė Mary Shelley sukūrė romaną „Frankenšteinas“.
Mary Wollstonecraft įkūnijo universalią moteriškumo sampratą: ši moteris buvo ne tik eruditė, jos gyvenimas pripildytas kūniškumo, aistrų, smaguriavimo cukrumi ir kitų moteriškų silpnybių. Spektaklyje tai bandoma išreikšti Salomės šokiu, deivės Ištarės nusileidimo į požeminį pasaulį ir kitomis mitologinėmis metaforomis.
Spektaklyje judesio teatro priemonėmis, eksperimentuojant su kūno plastika, jungiama su tekstu ir vokalu, perteikiamos priešinimosi savo aplinkai idėjos, žmogaus vidinis blaškymasis.
Spektaklio žiūrovai turės progą geriau pažinti judesio arba fizinio teatro raiškos priemones. Fizinis teatras – tai teatro šaka, kurios kūrėjai specializuojasi kūno judesyje, plastikoje. Fizinio teatro parengimas labai specifinis, skiriasi nuo tradicinio. Treniruojamas kūnas ir balsas, mažiau laiko skiriama psichologijai. Pirmame plane – ne emocijos, o fizinės pajautos, kurios ir sukelia emocijų.
Monospektaklis sukurtas Kento universitete ir Atėnuose, jo premjera įvyko Kenterberio festivalyje 2016 metais. 2016–2017 m. spektaklis rodytas Kenterberyje, Česteryje, Londone ir Atėnuose.
„Seven Petticoats, arba hiena su septyniais apatiniais“ – lapkričio 4 d. 19 val. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro studijoje (Gedimino pr. 4).
Sukūrė ir vaidina Judita Vivas. Režisierius – Johnas Brittonas, dramaturgė – Rosemary Klich.
 |
 |
 |
 |
 |