Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų.
Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus.
Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: „Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane“.
Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“
Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu“.
Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventyklą statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Betgi jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą.
Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.
Ez 47, 1–2. 8–9. 12: Regėjau versmę, trykštančią iš šventovės, ir visi, kuriuos tas vanduo pasiekė, buvo išgelbėti
arba 1 Kor 3, 9b–11. 16–17: Jūs esate Dievo šventovė
Ps 46, 2–3. 5–6. 8–9. P.: Sraunūs upeliai džiugina Viešpaties Miestą, kur stovi šventas Aukščiausiojo būstas.
Evangelijos skaitinį komentuoja s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD
Šiandien nuostabi Laterano bazilikos Romoje – bažnyčių motinos ir oficialios popiežiaus bažnyčios – pašventinimo šventė. Evangelija pasakoja apie Jėzų, ateinantį į Jeruzalės šventyklą. Jėzui ir mums taip pat šventykla, šventovė ar bažnyčia yra Dievo buvimo tarp mūsų ženklas. Tačiau Jėzus Tėvo namuose randa prekyvietę. Kaip mes reaguotume, išvydę bažnyčioj turgelį? Nenuostabu, kad Jėzus taip reaguoja. Galime tik įsivaizduoti visą sumaištį, išvejant prekiautojus iš šventyklos. Tuomet žydai klausia, kokią teisę Jis turi taip daryti. Atsakydamas Jėzus atskleidžia save – tikrąją šventyklą, Dievo šventovę. Jėzus yra šventykla. Per krikštą kiekvienas mūsų tampa šventykla Dieve, Dievo būstu. Koks apreiškimas ir kokia tikrovė. Ar tikime tuo, ar įsisąmoniname, ką tai reiškia? Pernelyg dažnai įsiveliame į pasaulio dalykus ir pamirštame savo vidinę tikrovę. Didysis šv. Augustinas savo Išpažinimuose liudija ieškojęs Dievo įvairiose vietose, tačiau Jis buvo viduje. Šv. Teresė Avilietė taip pat rašo gerai suvokusi, kad turi sielą, tačiau neįsisąmoninusi, kas toje sieloje gyvena.
Šiandien galime dėkoti Dievui už Jo didžią dovaną mums, Jo apsigyvenimą ir pasilikimą mūsų sielų šventyklose, kur galime su Juo susitikti. Prašykime, kad Viešpats vestų mus į vis gilesnį šios tiesos supratimą ir pagal šią tiesą tvarkytume savo gyvenimą.
Viešpatie, atverk mūsų akis, kad stebėtumės būties gražumu, Tavo pasilikimu mumyse; su Tavimi ir Tavyje teskleisime visur vien meilę ir gerumą.
Bernardinai.lt
