Jėzus tarė mokiniams:
„Kaip yra buvę Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. Žmonės valgė, gėrė, tuokėsi, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tuomet ištiko tvanas ir visus sunaikino.
Ar ne taip dėjosi ir Loto laikais? Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino. Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus.
Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduj, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo. Prisiminkite Loto žmoną! Kas stengsis išsaugoti savo gyvybę, tas ją pražudys, o kas ją pražudys, tas ją atgaivins.
Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi moterys mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta“.
Tada jie atsiliepė: „O kurgi, Viešpatie?“
Jis atsakė: „Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai“.
Išm 13, 1–9: Jei savo protu jie ištyrė pasaulį, kodėl jo Valdovo pirma nesurado?
Ps 19, 2–3. 4–5. P.: Skelbia dangus Dievo garbę.
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras
Šios dienos Evangelijos skaitinys, rodos, labiau tinka siaubo filmų scenarijui, nei maldingam apmąstymui. Kiek daug čia įvairių epitetų ir aliuzijų. Tokių, kokių, ko gero, net ir šiuolaikiniai minties galiūnai neaprėptų, o technologiniai laimėjimai nė iš tolo neprilygtų. Vis dėlto Jėzus šiandienos žmogui primena bauginamą dalyką: ta valanda, kurios taip nelaukiame ir nesitikime, ateis. Ateis labai netikėtu rakursu ir pavidalu. O kartu ir be galo nuostabiai. Ar galime atpažinti tos dienos siluetą? Man rodos, taip, kadangi Viešpaties valanda yra apsisiautusi kasdienybės apsiaustu. Ji bus tuomet, kai, kaip ir Nojaus ir loto dienomis, žmonės valgys, gers, dirbs savo kasdienius darbus. Tai bus ir šlovės, ir išsiskyrimo valanda: kažkas bus paliktas, kažkas bus paimtas. Žmogui, ko gero, tai ir baisiausia. Nors mes stengiamės gyventi individualybės kupinu laiku, tačiau bijome išsiskyrimo. Todėl visiškai suprantamas ir apaštalų klausimas, kuris mums mūsų aplinkybėmis galėtų skambėti ir taip: „O kaip pasiruošti tai dienai ir tam nelauktajam momentui?“ Nors Viešpaties atsakymas skamba miglotai ir mįslingai, tačiau primenama mums labai svarbi tiesa, galinti daug ką pakeisti. Viešpats, atsakydamas apaštalams į jų klausimą, kur visa tai įvyks, nenurodo konkrečios vietos, tačiau nurodo faktą. Aiškų ir seną, kaip žmonija. Plėšrieji paukščiai bemat sulekia prie lengvo grobio. Viešpaties mokinys, pasitikintis Juo žmogus, neturi toks tapti. Tad ir tie, kurie susirinks aplink Žmogaus Sūnų, nuolat bursis prie Jo, bus išgelbėti. Tad dar kartą reikia man ir Jums prisiminti bei melsti, kad tik Viešpats būtų mūsų veiklos ir gyvenimo centru, kad nepamirštume tik aplink Jį būriuotis, nes tos dienos ir valandos niekas nežino, tik Tėvas, ir ji ateis, kai niekas nesitikės.
Bernardinai.lt