Išvykdamas į Galilėją, Jėzus sutiko Pilypą ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ Pilypas buvo kilęs iš Betsaidos – Andriejaus ir Petro gimtojo miesto.
Pilypas sutiko Natanaelį ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“.
Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“
Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“
Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“.
O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“
Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave“.
Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“
Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“.
Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.
1 Jn 3, 11–21: Iš mirties esame persikėlę į gyvenimą, nes mylime brolius
Ps 100, 2. 3. 4. 5. P.: Visos šalys, džiūgaukit Dievui.
Evangelijos skaitinį komentuoja ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD
Šiandien Evangelijoj girdime apie pirmųjų mokinių užsidegimą, pavyzdžiui, Pilypo. Koks paprastas susitikimas ir pakvietimas: „Sek paskui mane!“ Jis nuėjo paskui Jėzų. Kažkas Jėzuje jį giliai palietė, galbūt gerumo nuojauta, draugystė – atrodė, kad būti su Jėzumi gera. Ar mums gera būti su Jėzumi? Būti Jėzaus draugais? Ar dalinamės su kitais tuo gerumu, vesdami juos pas Jėzų, kaip kad padarė Pilypas Natanaeliui. „Radome.“ Kaip daug žmonių šiandien ieško, ar padedame jiems ateiti pas Jėzų?
Natanaelis, kuris tikriausiais pažinojo šeimą ir vietą, atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?“ Kartais ir mes galbūt sakome panašiai – ką, tas žmogus, iš ten?? Visgi Pilypas nesileidžia į ginčus, jis gerbia Natanaelio nuomonę. Ar mes gerbiame kitaip mąstančius ar puolame ginčytis? „Eik ir pasižiūrėk“, – sako Pilypas, tai mums yra gera pamoka. Visi turime įvairių nuomonių skirtingais klausimais, turėtume gerbti kitus ir suteikti laiko, idant išryškėtų, kas yra geriausia, o ne skubėti prieštarauti. Su meile pasidalinti savo įžvalgomis, kaip mus moko Pirmasis Jono laiškas, primindamas meilės priesaką.
Žinome, kas nutiko Natanaeliui susitikus Jėzų – jis buvo priblokštas, kai Jėzus pasakė jam, ką buvo daręs prieš kiek laiko.
Čia dar kartą apsireiškia Jėzaus švelnumas: nepriekaištauja dėl jo nuomonės apie Nazaretą ir galėtume sakyti, kad Natanaelis atlieka tikėjimo aktą: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius“, o Jėzus pažada, kad jis pamatysiąs didesnių dalykų. Taip, Jėzus yra Dievo Sūnus, bet Jis taip pat yra žmogaus Sūnus, Jis yra žmogiškas, pažeidžiamas ir trapus kaip mes savojoje žmogystėje, visgi Jis atvers mums dangų, Jis yra vartai.
Prašykime Jėzų būti su mumis visose mūsų dvejonėse ir silpnume padėti mums priimti ir pamilti visa, ką sutinkame savo gyvenimo kelionėje, idant turėtume dalį Jėzaus draugystėje ir džiaugsme.
Bernardinai.lt